„Valstybės rezervas dar iki koronaviruso epidemijos buvo atnaujintas ir aprūpintas apsaugos priemonėmis įprastais kiekiais, kokių mums paprastai užtenka tam, kad valdytume epidemiologinę situaciją ir galimus ligų protrūkius. Visgi koronavirusas sukėlė tokią krizę, kokią sunku buvo įsivaizduoti, ir apsaugos priemonių trūkumas pasireiškė visose valstybėse visame pasaulyje, kurios susidūrė su šiuo virusu. Po Antrojo pasaulinio karo nei viena valstybė nekaupė tokių rezervų, kokių užtektų tokio masto krizei“, – atsakyme 15min dėstė L.Bušinskaitė, taip reaguodama į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) paskelbtą apžvalgą.
VPT antradienį paskelbė, jog COVID-19 pandemijos pradžioje perkančiosios organizacijos buvo tikinamos, jog valstybės rezerve esančių apsaugos priemonių pakaks, todėl esą buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus.
„Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – apžvalgoje dėstė VPT.
Su apsaugos priemonių trūkumu susidūrė ne tik Lietuva, teigė L.Bušinskaitė. Dėl jų, pasak patarėjos, vyko kova.
„Su šia problema susidūrė visos pasaulio šalys, ne vien Lietuva. Dėl asmens apsaugos priemonių tarptautinėse rinkose vyko arši kova. Tad labai svarbu, kad Lietuvai pavyko jų įsigyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose“, – teigė L.Bušinskaitė, pridurdama, jog prasidėjus pandemijai valstybės rezervas, sudarant sutartis su tiekėjais, ir toliau buvo pildomas.
„Svarbu paminėti ir tai, kad tuo metu, kai asmens apsaugos priemonės, skirtos medikams, jau keliavo iš užsienio, kai kurie mūsų šalies rinkos dalyviai tik tada persiorientavo, kad galėtų gamybos pajėgumus nukreipti apsaugos priemonių gamybai, kurios reikalingos kovojant su minėtu virusu“, – komentavo ministro patarėja ir pažymėjo, jog Lietuva tuo metu išnaudojo visas įmanomas galimybes, kad galėtų pildyti turimus rezervus ir lygiagrečiai aprūpinti priemonėmis gydymo įstaigose dirbančius medikus.
Valstybės rezervas nėra sandėlis, kuris turi aprūpinti visus gydymo įstaigų darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis.
Ji teigė, kad valstybės rezervas – ne sandėlis, priemonėmis esą gali ir turi apsirūpinti pačios gydymo įstaigos: „Be to, norėtume atkreipti dėmesį, kad valstybės rezervas nėra sandėlis, kuris turi aprūpinti visus gydymo įstaigų darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis. Tai užtikrinti privalo pačios gydymo įstaigos, bet panašu, kad ne visos buvo tinkamai pasiruošusios.“
Įsibėgėjus koronaviruso epidemijai ir paskelbus ekstremalią situaciją, pasak L.Bušinskaitės, įsigaliojo pagreitintos pirkimų procedūros. Tai esą – natūralu, „nes delsimas būtų kainavęs daugiau žmonių gyvybių“.
„Siuntas pagal pirkimus, darytus karantino metu, gauname iki šiol“, – pridūrė patarėja.
Jos teigimu, atšaukus karantiną dėl COVID-19 apsaugos priemonės ir toliau perkamos – dabar jau pagal įprastas procedūras.
Šiuo metu ir toliau yra kaupiamas valstybinis asmens apsaugos priemonių rezervas.
„Šiuo metu ir toliau yra kaupiamas valstybinis asmens apsaugos priemonių rezervas, kuriame esančių kai kurių priemonių užtektų trims mėnesiams naudojant nepertraukiamai.
Be to, gydymo įstaigoms dar gegužės pradžioje buvo pranešta, kad nuo birželio 1 dienos jos nebegaus apsaugos priemonių iš valstybės rezervo, ir nuo minėtos datos turi kaupti savo atsargas ir savarankiškai vykdyti pirkimus, siekiant pasirengti galimai naujai koronaviruso bangai“, – nurodė L.Bušinskaitė.
Antradienį VPT paskelbė, jog perkant priemones kovai su pandemija iš viso išleista 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras.
VPT įstaigas taip pat paragino ruoštis antrajai koronaviruso bangai.
