K.Bobelis pirmadienio rytą mirė Jungtinėse Valstijose, atsisveikinimas su velioniu vyks Floridos valstijoje ir Čikagoje, skelbia naujienų agentūra BNS.
Aktyvus Lietuvos politikos veikėjas K.Bobelis gimė 1923 m. kovo 4 d. Kaune, baigė „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 m. dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus, o, naciams likvidavus Laikinąją vyriausybę, – antinacistinėje jaunimo veikloje. Vėliau studijavo mediciną Vytauto Didžiojo (Kaune), Graco (Austrijoje) ir Tiubingeno (Vokietijoje) universitetuose.
Išeivis buvo ilgametis Katalikų mokslų akademijos ir įvairių JAV ir pasaulio medicinos organizacijų narys. Įgijęs chirurgo specialybę, 1953 m. pradėjo privačią chirurginę praktiką Čikagoje ir Elgine, vėliau apsigyveno Floridoje. Dėstė urologinę chirurgiją Lojolos ir Čikagos medicinos mokyklose.
1962–1978 metais K.Bobelis pirmininkavo Amerikos lietuvių tarybai, 1979–1992 m. – Vyriausiajam lietuvių išlaisvinimo komitetui (VLIK). Gindamas šalies interesus įvairiose tarptautinėse politinėse ir visuomeninėse konferencijose atstovavo Lietuvai.
K.Bobelio veikla buvo įvertinta ne vienu apdovanojimu. 1984-aisiais popiežius Jonas Paulius II jam skyrė Šv. Grigaliaus Didžiojo ordiną „Už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje“, po poros metų JAV kongresas, kaip daugiausia nusipelniusiam Amerikos lietuviui, – „Ellis Island“ medalį. 1993 m. prezidentas Algirdas Brazauskas apdovanojo Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu su žvaigžde už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės. 1995 m. jam buvo įteiktas Švedijos karaliaus ordinas, 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.
Nuo 1992-ųjų K.Bobelis gyveno Lietuvoje, priklausė krikščionių demokratų judėjimui, tąmet pirmą kartą buvo išrinktas į Seimą ir dirbo jame iki 2004 m. Savo algą politikas skirdavo labdarai ir vargšams remti, dažnai atlikdavo sunkias ir sudėtingas operacijas Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje. 1997 metais kandidatavo prezidento rinkimuose.
1995 m. išeivis Otavoje buvo išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentu, o po metų Stokholme perrinktas naujai trejų metų kadencijai.
1996–2000 m. K.Bobelis buvo Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas, taip pat – Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų sąjungos garbės narys. JAV atkūrė Lietuvos ateitininkų organizaciją ir 1949–1952 metais vadovavo Čikagos ateitininkams.
Politikas mėgo skaityti istorines knygas, domėjosi medžiokle, laisvalaikį dažniausiai leisdavo plaukiodamas, slidinėdamas, žaisdamas šachmatais. Kartu su žmona Dalia, Vasario 16-osios akto signataro ir ilgamečio Kauno burmistro anūke, užaugino 5 jųdviejų vaikus: 3 dukras (Aldoną, Aleną, Rūtą) ir 2 sūnus (Algį ir Joną).
Pirmadienį mirusio K.Bobelio laidotuvės planuojamos šeštadienį, BNS sakė Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Diplomatas sakė perdavęs užuojautą velionio žmonai D.Bobelienei.
„Trečiadienį bus atsisveikinta St. Petersburge Floridoje, o penktadienį atsisveikinimas bus Čikagoje, laidotuvės numatomos šeštadienį. Bet tai labai preliminari informacija. Šeima tik dabar pradeda organizuoti laidotuves“, – BNS sakė konsulas.
