A.Šleževičius sovietmečiu buvo žinomas Lietuvos maisto pramonės veikėjas. 1972–1977 m. jis buvo Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. buvo LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas. 1983–1989 m. Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas.
1990–1991 m. jis ėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo pareigas, o vėliau pasuko į verslą ir 1991–1993 m. buvo Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas.
Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu, vėliau ir pirmininku.
1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį.
Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A.Šleževičius atsiėmė terminuotą 135 tūkst. litų indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi.
1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. 1996 m. vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų.
1996 m. sausio 24 d. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A.Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų, tačiau nesibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Pasitraukęs iš politikos, A.Šleževičius užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Jis buvo Vilniaus „Rotary“ klubo narys, Kelmės rajono garbės pilietis.
V.Kavaliauskas: vienas geriausių administratorių
Apie A.Šleževičiaus mirtį savo paskyroje „Facebook“ pranešė buvęs jo atstovas spaudai, žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
„Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai.
Į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Vadovaudamas šalies ūkiui, darė ryžtingus sprendimus. Tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus.
Buvau A.Šleževičiaus komandoje, dirbau jo atstovu spaudai. Iš penkių premjerų, su kuriais teko dirbti, statau jį į geriausių administratorių eilę antruoju po Algirdo Brazausko“ – rašo V.Kavaliauskas.
R.Sakalauskaitė: interviu žurnalistams dalijo nežvilgčiodamas į laikrodį
Žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė A.Šleževičių prisiminė kaip premjerą, turėjusį gerą atmintį, faktus berdavusį kaip žirnius. Interviu žurnalistams, pasak jos, premjeras dalydavo nežvilgčiodamas į laikrodį.
„Žinojau apie jį nuo darbo pirmojoje atkurtos Lietuvos Vyriausybėje, kuriai vadovavo Kazimiera Prunskienė. Apie tai, kad yra atleidžiamas iš žemės ūkio viceministro pareigų Gedimino Vagnoriaus vyriausybėje, jis sužinojo per radiją...
Politikui, kurio giminaitis Mykolas Sleževičius dirbo pirmosios Lietuvos vyriausybėje, buvo lemta ragauti ir valdiškos, ir verslininko duonos“, – kalbėjo R.Sakalauskaitė.
1993 m. A.Šleževičius, jos teigimu, atgijo kaip feniksas iš pelenų.
„Būsimąjį LDDP daugumos premjerą pirmiausia išvydome krepšinio aikštelėje. Aukščiausias visų laikų Lietuvos premjeras padėjo savo komandai, tačiau vėliau, nors ir pramintas Ilguoju stabilizatoriumi, tapo kliuviniu“, – pastebėjo R.Sakalauskaitė.
A.Šleževičius, anot jos, yra vienintelis premjeras, prezidento A.Brazausko įkalbėtas tapti ministru pirmininku ir vėliau atsisakęs palikti postą. Tam prireikė prezidento dekreto ir Seimo balsavimo.
„Laukiant atomazgos Seime stebino jo ramybė, pasitikėjimas savo jėgomis ir pagarba kitaminčiams“, – kalbėjo žurnalistė.
A.Vinkus: atviras ir atsakingas
A. Šleževičiaus vyriausybėje sveikatos apsaugos ministru dirbęs parlamentaras Antanas Vinkus BNS sakė esantis sukrėstas žinios apie buvusio premjero mirtį.
„Kiekvieno žmogaus mirtis yra tragedija, tuo labiau – buvusio valstybės vadovo. Žmogaus, tarnavusio tėvynei Lietuvai“, – sakė parlamentaras.
Politikas teigė A.Šleževičių prisimenantis kaip „labai paprastą, normalų žmogų“.
„Žinote, tai buvo žmogus, kuris jautė atsakomybę, tačiau kartu su juo galėjai ir nesivaržyti, pasakyti tikrą tiesą į akis“, – kalbėjo A.Vinkus.
Jis prisiminė savo paskyrimą sveikatos apsaugos ministru ir A.Šleževičiaus atvirumą viceministrų kandidatūroms.
„Nebuvo nurodyta, kad bus tas, tas ar tas. Pirmąja ministro pavaduotoja turėjau galimybę pasiūlyti būti poniai Irenai Degutienei. Ji buvo ne socialdemokratė, – kalbėjo A.Vinkus. – Ir ji dirbo, nors buvo dešinioji. A.Šleževičius buvo atviras, padorus žmogus.“
Parlamentaras teigė, kad prie A.Šleževičiaus buvo įvestas Sveikatos draudimo įstatymas, įkurtas Sveikatos draudimo fondas.
„Jis padėjo atvesti šalies medicinos finansavimą iki šių dienų lygio“, – sakė A.Vinkus.