Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 11 03

Mirė garsi Lietuvos onkologė L.L.Griciūtė

Nacionalinio vėžio instituto bendruomenė liūdi netekus vienos iš žymiausių Lietuvos onkologijos mokslo atstovių profesorės Laimos Liudvikos Griciūtės, rašoma žiniasklaidai išplatintame instituto pranešime.
„Už gyvenimo nuopelnus“ buvo apdovanota Liudvika Laima Griciūtė
Liudvika Laima Griciūtė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Prof. L.L.Griciūtė – Lietuvos eksperimentinės onkologijos kūrėja ir puoselėtoja, vėžio prevencijos Lietuvoje iniciatorė, vėžio kontrolės Lietuvoje organizatorė, sveikos gyvensenos propaguotoja ir nenuilstanti kovotoja prieš tabako rūkymą.

Profesorė L.L.Griciūtė mokslininkės keliu pasuko todėl, kad buvo įsitikinusi – mokslininko ieškojimai ir atradimai yra tie šaltiniai, iš kurių galima pasisemti išminties, pasiryžimo ir ištvermės kuriant savąjį gyvenimo pastatą. Profesorė pasirinko eksperimentatorės kelią.

Kiekvienas prof. L.L.Griciūtės nueitas mokslinis etapas pagrįstas tarptautiniu patyrimu ir ilgamečio eksperimentinio darbo rezultatais. Vėžio atsiradimą ir jo vystymąsi modifikuojančių veiksnių tyrinėjimai yra svarbūs ne tik siekiant geriau suprasti vėžio atsiradimo mechanizmus, bet ir numatyti būdus, kaip juos stabdyti. Gauti rezultatai atvėrė kelius antikancerogenezės ir vėžio chemoprofilaktikos plėtrai Lietuvoje.

Savo originalumu išsiskiria veiksnių, darančių įtaką piktybinių navikų histogenezei, profesorės atlikti tyrimai. Originalios išvados, gautos eksperimentuojant su gyvūnais, rodo teorinės onkologijos svarbą praktinei medicinai.

Profesorė L.L.Griciūtė buvo tarptautinio bendradarbiavimo vėžio tyrimų srityje pradininkė Lietuvoje. 1967 m. jai buvo paskirta Tarptautinio vėžio tyrimo centro stipendija ir ji vienerius metus stažavosi Radžio instituto Genetikos laboratorijoje Paryžiuje. Po to prabėgo šešeri įtempto darbo metai Tarptautiniame vėžio tyrimo centre Lione. Čia ji vadovavo Aplinkos kancerogenų skyriui, rašoma pranešime spaudai.

Profesorei grįžus į Lietuvą šios srities tyrimai buvo tęsiami. Vadovaujant prof. L.L.Griciūtei bei bendradarbiaujant su Lietuvos fizikos instituto Atmosferos užterštumo tyrimų laboratorija, sudaryti 44 Lietuvos administracinių rajonų žemėlapiai, kuriuose parodytas šių rajonų atmosferos oro užterštumas ubikvistiniais kancerogenais. Epidemiologams pavyko nustatyti, kad sergamumas plaučių, odos ir gerklų vėžiu priklauso nuo aplinkos užterštumo benz(a)pirenu.

Nuo 1980 m. profesorė dvejus metus dirbo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologijos ir higienos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, 1982–1990 m. – Onkologijos mokslo tyrimo instituto direktore, po to – Lietuvos onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja mokslui. Jos pastangomis Institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Aplinkos kancerogenų laboratorija.

Prof. L.L.Griciūtė ilgus metus sėkmingai vadovavo bendrai Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro, Biochemijos ir biofizikos katedros, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos onkologijos centro mokslo programai „Lazerinė fotosensibilizacija navikų terapijoje“. Netrukus šis metodas buvo įdiegtas į onkologijos kliniką ir sėkmingai taikomas. Už fotodinaminės navikų terapijos krypties darbų ciklą prof. L.L.Griciūtei ir bendraautoriams 1993 m. buvo įteikta JAV mokslininko T.Maimano premija, o 2003 m. – Lietuvos mokslo premija.

Profesorės darbai sveikos gyvensenos klausimais pažadino ir sustiprino dėmesį vėžio prevencijai Lietuvoje. Profesorės erudicija buvo įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – profesorė dirbo koreguojant 2003 m. Europos kodeksą prieš vėžį.

Prof. L.L.Griciūtės ilgų metų darbas sveikos gyvensenos klausimais ir jų nuolatinis populiarinimas paskatino vėžio prevencijos atsiradimą Lietuvoje. Prof. L.L.Griciūtės visuomeninė veikla, jos patarimai, gausūs interviu žiniasklaidoje, nuomonė, išsakyta susitikimuose su gyventojais bei pacientus vienijančių organizacijų renginiuose, suteikė nemažai optimizmo ir stiprybės įveikiant viešojoje erdvėje vėžio temos „tabu“, o kiekvienam žmogui individualiai – padėjo sumažinti vėžio diagnozės baimę.

Už atsidavimą Lietuvos onkologijai ir savo mokiniams profesorei skirta žurnalo „Moteris“ (2009) ir medicinos savaitraščio „Lietuvos sveikata“ (2011) specialus apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“.

Prof. L.L.Griciūtės šviesi, inteligentiška ir labai stipri asmenybė yra sektinas pavyzdys. Visus, pažinojusius profesorę, žavėjo jos analitinis protas, retas intelektas, kuklumas ir tolerancija.

Nacionalinio vėžio instituto bendruomenė reiškia užuojautą prof. L.L.Griciūtės šeimai ir artimiesiems, rašoma pranešime spaudai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?