Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto informacija, profesorius bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje lapkričio 8-9 d. Laidotuvių mišios vyks lapkričio 9 d. 11.00 val., išlydėjimas 12.00 val.
Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Apgynęs dvi daktaro disertacijas, kurių viena vėliau buvo nostrifikuota suteikiant habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 1976 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi.
Tęsdamas Adolfo Šapokos darbą, kartu su kitais iškiliais Lietuvos istorikais formulavo lietuvių istoriografijos pozicijas ir kūrė jos tradicijas.
Jo mokslinis kelias, prasidėjęs prieš daugiau nei 60 metų, nebuvo lengvas, nes profesorius sau kėlė ambicingus tikslus – pažinti ir dalytis su visuomene moksline patirtimi apie senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – raidą bei lietuvių tautos tapsmą ir savimonę. Jis propagavo fundamentalius rašytinių šaltinių tyrimus, drąsiai polemizavo su istoriografinėmis klišėmis ir nepagrįstomis hipotezėmis. Tęsdamas Adolfo Šapokos darbą, kartu su kitais iškiliais Lietuvos istorikais formulavo lietuvių istoriografijos pozicijas ir kūrė jos tradicijas. Kaip iškilus mokslininkas Jis aukštai vertintas Lietuvoje ir užsienyje, jo veikalai nuolat cituojami. Mečislovas Jučas buvo ir vienas mylimiausių Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorių, didelį dėmesį ir daug laiko skirdavęs studentams.
1999 m. Prezidentas Valdas Adamkus įvertino profesoriaus nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai apdovanodamas jį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Užuojautą dėl M.Jučo mirties pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.
„Netekome iškilaus mokslininko, kuris visą savo ilgą kūrybinį, ieškojimų ir atradimų kupiną kelią paskyrė senosios Lietuvos valstybės istorijai, mūsų tautos savasties saugojimui. Ši tauri asmenybė daug prisidėjo prie fundamentalių rašytinių istorijos šaltinių tyrimų ir paskatino domėtis valstybės ištakomis ir raida daugel savo mokinių“, – rašoma premjero užuojautoje.
„Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bendraminčiams ir bičiuliams, visiems, kuriems, teko laimė klausytis profesoriaus paskaitų ir didelė garbė kartu dirbti Lietuvai “, – teigiama joje.
