M.Arlauskas gimė 1930 spalio 1 d. Kaišiadorių rajone, Turloviškių kaime. 1955 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas), mokslinis agronomas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, profesorius.
1955–1956 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu; 1956–1988 m. – Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute (LŽMTI) vyresniuoju moksliniu bendradarbiu; 1958 m. LŽMTI Dotnuvos eksperimentinio ūkio skyriaus valdytoju (antraeilės pareigos); 1958–1960 m. – Dotnuvos eksperimentinio ūkio vyriausiuoju agronomu (antraeilės pareigos); 1988–1992 m. – Lietuvos žemdirbystės institute vadovaujančiu, o nuo 1992 m. – šio instituto vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.
Pirmųjų arimo varžybų (1966 m.) Lietuvoje organizatorius; vienas pagrindinių artojų varžybų buvusioje SSRS organizatorių (1967 m.); Lietuvos artojų komandos treneris (1966–1986 m.); buvusios SSRS artojų komandos treneris I, II, ir III tarptautinėse arimo varžybose (1973, 1975, 1977 m.).
1990 m. kovo 4 d. išrinktas LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu Kėdainių rajono Dotnuvos rinkiminėje apygardoje Nr. 87. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Agrarinėje komisijoje. Priklausė Sąjūdžio centro frakcijai.
Yra parašęs monografijų, knygų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių žemdirbystės tobulinimo klausimais Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Prisimindamas Kovo 11-ąją Mykolas Arlauskas sakė: „Kokia tai buvo vienybė! Taigi Kovo 11-osios Aktu mes žengėme lemiamą žingsnį – pranašo žingsnį. Buvome visi susitelkę, buvo aiškus tikslas. Visa tai prisiminus tenka tik labai labai apgailestauti, kad vėliau, laikui bėgant, dėl įvairių priežasčių šita galinga jėga išblėso ir dėl to per dešimtmetį daug reikalingų darbų Lietuvos žmonėms nesuspėta padaryti, o šalia gražių daigų ėmė bujoti gajos visuomenės piktžolės. Tačiau džiugina tai, kad ne šiandien, tai rytoj mes atsistosime ant tvirtų kojų.“
Užaugino dukrą Žydrę ir sūnų Giedrių.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2018 metais suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.
Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Dotnuvos Akademijos kultūros centre (Stoties g. 9, Akademija ). Atsisveikinimas su velioniu – vasario 10 d. nuo 15 iki 20 val., vasario 11 d. nuo 9 val. Urna išnešama vasario 11 d. 11.45 val. Šv. Mišios Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje 12.30 val.
Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Paskelbė darbų apie žemės dirbimą, armens pagilinimą, arimo kokybės gerinimą, žemių sukultūrinimą. Parengė rekomendacijų žemės ūkio gamybai tobulinti.
„M.Arlausko pilietiškumas, pasiaukojimas ir atsidavimas pareigai gali būti pavyzdžiu mums visiems“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
„Valstybės Nepriklausomybė M.Arlauskui buvo pilietinės atsakomybės sprendimas. Jis jautėsi labai dėkingas Kėdainių krašto ir visos Lietuvos žmonėms už suteiktą garbę ir istorinę galimybę jį priimti bei nuolat pabrėždavo, kad laisvė Lietuvai užtikrino šviesią mūsų jaunimo ateitį ir gražesnio gyvenimo siekį“, – savo ir Seimo vardu reikšdamas užuojautą sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, M.Arlauskas „istorijos atmintyje išliks kaip nuosekliai dirbęs įtvirtinant mūsų šalies nepriklausomumą“.
