Kaip rašo naujienų portalas LRT, mirusiojo valia, jis nebus šarvojamas. Laidotuvių šv. Mišios vyks vasario 13 d., pirmadienį, 12 val., Griškabūdžio parapijos bažnyčioje.
Po to 13 val. vyks mirusiojo laidotuvės Pilviškių (Šilelio) kapuose, nurodoma parapijos pranešime.
S.Kudirka gimė 1930 metais Griškabūdyje. 1952 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 metais buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas.
Ilgą laiką jis buvo kovos dėl Lietuvos laisvės simbolis.
1970 metais per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, vykusį JAV teritoriniuose vandenyse, perėjo į JAV kranto apsaugos laivą „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio.
JAV pareigūnų į laivą įleistų sovietų pareigūnų buvo sulaikytas ir prievarta grąžintas į sovietų laivą.
1971 metų gegužės mėnesį nuteistas 10 metų kalėti.
-
Kovos už laisvę simbolis, kurį pamiršome: Simo Kudirkos šuolis iš sovietų į amerikiečių laivą
-
Ištrauka iš knygos apie Simo Kudirkos garsųjį bandymą pabėgti iš sovietų laivo į JAV
-
WikiLeaks archyve – prieglobsčio JAV pasiprašiusio jūreivio Simo Kudirkos gelbėjimo istorija
-
Legendiniam Simo Kudirkos šuoliui – 51-eri: dar viena proga prisiminti
-
Legendiniam Simo Kudirkos šuoliui – 51-eri
Kalėjo Pskove, Mordovijos lageriuose.
Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus šios šalies pilietybę, JAV administracijos pastangomis 1974 metais iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į Ameriką.
Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų Sąjungoje.
Lietuvai 1990 metais atkūrus nepriklausomybę 2000-aisiais grįžo į Lietuvą.
Prezidentas, Seimo pirmininkė pareiškė užuojautą
Šalies vadovai sekmadienį pareiškė užuojautą dėl jūreivio, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvio S.Kudirkos mirties.
„Neįtikėtino stiprumo bei giedro požiūrio į gyvenimą, išskirtinio humoro jausmo asmenybė. Simas Kudirka simbolizuoja kartą, kuri nesusitaikė su sovietinio režimo primestomis taisyklėmis, nenorėjo vaidinti jam skirto visuomenės sraigtelio vaidmens ir demonstratyviai atsuko sistemai nugarą. Jis padrąsino ir kitus padaryti lygiai tą patį“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog Lietuva neteko vieno iš pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui simbolio, kuris įrodė, kad priespauda neįmanoma užgožti laisvės troškimo.
„Simo Kudirkos drąsus šuolis tapo vienu iš išsilaisvinimo ir blogio imperijos žlugimo pirmųjų šauklių. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, jį pažinojusius ir tuos, kuriuos jis įkvėpė“, − pranešime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
