Urna su velionio palaikais bus pašarvota Alytaus miesto teatro salėje (Rotušės a. 2, Alytus). Lankymas spalio 3 d. nuo 12.00 iki 20.00 val. Lankymas spalio 4 d. nuo 8 val. Urna išnešama 11 val. Šv. Mišios Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčioje 11.30 val.
Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
V.Kolesnikovas gimė 1948 m. spalio 25 d. Alytaus mieste tarnautojų šeimoje.
1955 m. pradėjo lankyti pirmą klasę Alytaus 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1964 m. aštuonias klases baigė Simno mokykloje internate. 1964–1968 m. mokėsi Alytaus mechanikos technikume. 1974 m. baigė Meno universitetą Maskvoje. 2002 m. baigė Nesvyžiaus akademiją ICOMOS-IFLA prie UNESCO.
1970 m. dirbo Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kontrolės meistru. 1970–1972 m. dirbo Alytaus mašinų gamykloje vyriausiuoju dailininku, 1972–1977 m. – dailininku Alytaus statybos treste, 1977–1979 m. „Alytaus šilumos tinkluose“. 1978 m. pradėjo kūrybinę veiklą – dalyvavo Alytaus dailininkų parodoje. 1979–1989 m. dirbo dailininku Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate, 1989–1990 m. buvo Alytaus meno bendrovės „Harmonija“' pirmininkas.
1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Alytaus miesto ir rajono tarybos pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio politinės komisijos narys.
1990 m. kovo 4 d. Alytaus miesto Vidzgirio rinkiminėje apygardoje Nr. 61 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje. Nuo 1991 m. gegužės 8 d. priklausė Tautininkų frakcijai, vėliau – Tautos pažangos frakcijai.
1993–1995 m. buvo Kultūros paveldo inspekcijos Alytaus apygardos viršininkas. 1995–1997m. Alytaus bendrovės „Harmonija“ generalinis direktorius. 1997–2011 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio vedėjas. Nuo 2011 m. – laisvas menininkas.
Dalyvavo bendrose parodose, surengė ne vieną dešimtį personalinių, taip pat tarptautinių parodų. 2015 m. išleido knygą „Vytautas Kolesnikovas – tapyba ir keramika“. 2018 m. parengta knyga „Sąjūdis Alytuje 1988–1990 m.“'
Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2009 vasario 4 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Šalies vadovai penktadienį reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios akto signataro Vytauto Kolesnikovo mirties.
„Lietuva neteko atsidavusio savo valstybei menininko, kultūros žmogaus, kuris buvo vienas pirmųjų Atgimimo šauklių Alytuje, įsteigęs Alytuje Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Visą gyvenimą – kūrybinėje ir politinėje, pedagoginėje ir paveldosaugos veikloje V.Kolesnikovui rūpėjo Lietuvos ateitis“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Signataras V.Kolesnikovas buvo nuoširdus ir paprastas, jautrus žmogus, lemtingu Lietuvai metu įvykdęs savo pareigą Tėvynei, įgyvendinęs principą: ieškok, ne ką tau gali duoti valstybė, o ką tu gali duoti savo valstybei“, – teigė šalies vadovas.
Nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės idėjos V.Kolesnikovui buvo artimos nuo pat vaikystės.
Užuojautą reiškia ir parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės idėjos V.Kolesnikovui buvo artimos nuo pat vaikystės. Iš pradžių apie jas kalbėjo tik šeimos rate, vėliau diskutavo su kolegomis menininkais, o prasidėjus Persitvarkymo Sąjūdžiui abu su žmona aktyviai įsijungė į jo veiklą Alytuje. Atkūrus nepriklausomybę, V.Kolesnikovas aktyviai darbavosi kultūros, švietimo ir mokslo srityse. Vienas iš pagrindinių jo tikslų buvo išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, draugus, kolegas ir bendražygius“, – sakė Seimo pirmininkė.
