Vytautas Balsys 1923 m. gimė Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje.
1944 m. gavęs šaukimą į Raudonąją armiją, būdamas 21-erių, susiruošė partizanauti, 1945 m. žiemą jau praleido bunkeriuose. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būryje. 1944–1948 m. buvo Tauro apygardos partizanas, 1945 m. sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse.
1948 m. vasario 4 d. buvo suimtas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1948 m. liepos 3 d. nutarimu „už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje gaujoje“ nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. 1955 m. paleistas iš Norilsko lagerio ir ištremtas į Kazachijos SSR. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1966 m. nutarimu leista gyventi Lietuvoje. Iš tremties į Kauną grįžo 1966 m., sukūrė šeimą.
2003 m. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko visų Lietuvos partizanų suvažiavimas, jo metu V.Balsys paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo vadovu.
Tragiškai susiklostė ir kitų V.Balsio artimųjų likimai. Tėvas Zigmas Balsys (1896–1945) žuvo 1945 m. rugpjūčio 28 d. Drapakampio miške, Papiškės–Novos partizanų stovyklavietėje. Motina Ona Balsienė 1948–1960 m. buvo tremtyje Irkutsko ir Karagandos srityse. Brolis Viktoras 1945 m. birželio 13 d. žuvo būdamas 17 m. Balsių namuose Kluoniškiuose per kautynes, kai partizanus apsupo priešas. Brolis Kazimieras mirė 1948 m. dėl kankinimų: mokytojaujant Jurbarke jį iškvietė tardymams, kankinimų metu smarkiai sužeistas, sugebėjęs grįžti po tardymo mirė.
V.Balsys 2000 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2018 m. jam kartu su kitais partizanais įteikta Laisvės premija.
-
Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
-
Apdovanotų partizanų likimai: per plauką išvengus mirties, laukė tremtis ir badas
-
Strasbūro sprendimas dėl Lietuvos partizanų: šeši klausimai ir atsakymai
-
Istorikė apie J.Žemaičio-Vytauto bylą: negalima nieko interpretuoti remiantis vos vienu šaltiniu
