Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 04 03 /16:56

Mirė Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas

Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį BNS patvirtino Seimo kanceliarija.
Algirdas Patackas
Algirdas Patackas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 1 Signatarai

Papildyta 16:55 val. 

Velionis bus pašarvotas Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19). Lankymas balandžio 7 d. nuo 10 iki 20 val.

Šv. Mišios Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A) balandžio 8 d. 9 val., atsisveikinimas su velioniu – nuo 10 val.

Karstas išnešamas 14 val. Velionis bus palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Sirgo ilgai

A.Patackui buvo 71 metai. Pastaraisiais metais signataras sirgo sunkia liga, tačiau, būdamas karingo būdo, jai nepasidavė. Seimo nariui buvo diagnozuota nepagydoma liga – kepenų vėžys. Gydytojai jam siūlė persodinti kepenis, tačiau A.Patackas nesutiko, jis iškentėjo 5 operacijas, chemoterapijos kursus. Pastaruoju metu A.Patacko sveikata buvo pablogėjusi, jis buvo gydomas Kauno klinikose, kur ir užgeso.

Į parlamentą A.Patackas 2012 m. buvo išrinktas su „Drąsos kelio“ partija daugiamandatėje apygardoje. Todėl dabar Seimo nario mandatas bus pasiūlytas kitam po jo sąraše esančiam kandidatui Audriui Nakui.

Algirdas Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu – šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.

Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.

Būdamas 26 metų A.Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 metais Kaune.

Sovietinės okupacinės valdžios A.Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.

„Tokia buvo dilema: ar tu žmogus, ar tu skuduras? Arba pasiduodami tam jovalui, arba... O juk pokariu vyrai gyvybes padėjo, į miškus ėjo – tai kuo aš rizikuoju? Kad disertacijos neparašysiu? Į užsienį neišleis? Jei aš eičiau „į dugną“, ar tada gerai jausčiausi? Buvo tokia sovietiška gerovė, buvo galima gauti „paskyrą“ žiguliukui, ir butą duodavo. Nekabink jų, tai net į bažnyčią gali nueiti. Bet kas tu toks tada? Matai, kaip iš visų pusių varo blogį, kaip rusai tyčiojasi iš tavo tautos tavo tėvynės...“ – interviu 2010 metais sakė A.Patackas.

Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. 1986 ir 1987 metais – sovietinės okupacinės valdžios A.Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.

Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988–1990 A.Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, 1990 metais išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir 1990 metų kovo 11-ąją tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.

1989–1995 metais A.Patackas Kauno universitetuose dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.

Seime jis dirbo nuo 1992 iki 2000 metų. 2000–2002 metais A.Patackas dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais