Mirė signataras Liudvikas Narcizas Rasimas

L.N.Rasimas gimė Alytuje 1938 m. gruodžio 22 d. 1956 metais baigė Prienų vidurinę mokyklą (dabar „Žiburio“ gimnazija), mokytojavo kaime, Klebiškio septynmetėje mokykloje – mokė vaikus muzikos ir lietuvių kalbos. 1957–1962 metais studijavo teisę Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas).

1962 m. dirbo Šakių rajono vykdomajame komitete. 1962–1969 ir 1979–1990 m. buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys ir Klaipėdos miesto juridinės konsultacijos advokatas. 1969–1974 m. – Palangos miesto liaudies teismo pirmininkas. 1988–1989 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Palangos miesto tarybos, vėliau Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas bei Lietuvos darbininkų sąjungos narys. 1990 m. kovo 4 d. L.N.Rasimas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kuršių rinkiminėje apygardoje Nr. 39 (Klaipėdos mieste).

1991 m. liepos 24 d. – patvirtintas į Lietuvos Respublikos oficialiąją delegaciją į Maskvą, pasirašyti Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

L.N.Rasimas prisidėjo prie Lietuvos konstitucijos, kuri buvo priimta 1992 metais, kūrimo – dirbo Laikinojoje komisijoje jos projektui parengti.

Po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir po kadencijos Atkuriamajame seime, L.N.Rasimas tęsė savo profesinę veiklą – dirbo privačiu advokatu Klaipėdoje, buvo Bronislovo Lubio teisininkas, užsiėmė konsultacine veikla bei prisidėjo prie teisinės sistemos veikimo ir tobulinimo.

2010 metais su dalimi šeimos narių atkūrė originalią giminės pavardę ir iš Rasimavičiaus tapo Rasimu.

L.N.Rasimo drąsa prisidėjo prie Lietuvos laisvės, sako užuojautą pareiškę šalies vadovai

Vilnius, rugsėjo 14 d. (BNS). Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Liudviko Narcizo Rasimo mirties, prisimindami, kad šio žmogaus drąsa prisidėjo prie Lietuvos laisvės.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tai buvo signataras, aktyviai ėmęsis visų darbų, reikalingų Lietuvos nepriklausomybei atkurti.

Šalies vadovo teigimu, ypatingai svarbus L. N.Rasimo indėlis kuriant pagrindinius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, tame tarpe ir Lietuvos Konstituciją.

„Vienas esminių L.N.Rasimo darbų – dvišalės tarpvalstybinės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos rengimas. Unikali 1991 metų liepos 29 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų yra vienintelė sutartis, kurioje Rusija pripažįsta įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją“, – teigia G.Nausėda.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis žmogus buvo drąsus ir prisidėjo prie Lietuvos laisvės.

„Kai mus palieka tie, kurių drąsa mums davė laisvę, pajuntame didėjančią atsakomybę tą laisvę kurti. Mus paliko žmogus, kurio veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kelio į nepriklausomybę ir atstatytos valstybės kūrimo. Netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užuojautą pareiškė Seimo ir savo vardu.

„Netekome aktyvaus politiko, teisininko, visuomenininko, kuris visuomet buvo svarbių Lietuvai įvykių sūkuryje, kuriam nuoširdžiai rūpėjo šalies ir visuomenės gerovė. Šią sunkią netekties valandą užjaučiu L.N.Rasimo šeimą, artimuosius ir bendražygius“, – sako V.Čmilytė-Nielsen.

L.N.Rasimas 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 metų kovo 11 dieną balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Kovo 11-osios Akto signataras 2000 metais buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000) ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi 2021-iais.