Mirė signataras teisininkas Kazimieras Motieka

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamento ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl K.Motiekos mirties.

„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, – sako Seimo pirmininkė.

„Lietuva neteko iškilaus nepriklausomos valstybės kūrėjo“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, K.Motieka visada bus prisimenamas kaip žmogus, kuris dar 1989 metais SSRS liaudies deputatų suvažiavime išdrįso pareikalauti grąžinti suverenitetą Lietuvai.

K.Motieka taip pat buvo vienas iš Konstitucijos autorių.

„Tai buvo žmogus, kuriam rūpėjo valstybė, o ne asmeninė garbė. K.Motieka buvo neeilinė asmenybė, aplinkinius žavėjusi kultūringumu, erudicija ir tolerancija“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Lankymas rugsėjo 2 d. nuo 14 iki 20 val., rugsėjo 3 d. – nuo 8 val. Urna išnešama 10.45 val. Šv. Mišios Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje bus laikomos nuo 11.15 val.

Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

„Nepaprastai doras žmogus“

Buvęs LTOK vadovas Artūras Poviliūnas gerai pažinojo K.Motieką.

„Tai nepaprastai doras, nepaprastai protingas žmogus, kuris, žiūrint iš mūsų olimpinio sporto taško, buvo vienas iš tų pagrindinių stulpų, kur padėjo atkurti mūsų Olimpinio komitetą. 1988 metais gruodžio 11 dieną mes atkūrėme savo Tautinį olimpinį komitetą. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie rengė teisinius dokumentus.

Galų gale jo kalba, pasakyta suvažiavime, – praktiškai galėjome užbaigti tą suvažiavimą, kadangi jis pasakė: „Ką čia žiūrėti, jaunime, į Maskvą ir taip toliau, mes patys esame savo šalies šeimininkai ir turime teisę atkurti savo Tautinį olimpinį komitetą“. Ir tada ten jokių kitų klausimų nebuvo – visi pritarė, visi šaukė „Lietuva“, „Ačiū, ačiū“. Mes tik paskui jau procedūrinius dalykus atlikinėjome“, – prisiminė A.Poviliūnas.

Pasak jo, K.Motieka nuo 1988 metų buvo LTOK viceprezidentu. Jis buvo A.Poviliūno pavaduotojas.

LRS nuotr./Kazimieras Motieka

„Bet įdomiausia tai, kad aš turėjau galimybę su juo bendrauti ir dirbti Aukščiausioje Taryboje kaip jo patarėjas. Kai aš ateidavau į Aukščiausiąją Tarybą, jis mano buvo viršininkas, o kai jis į LTOK – tai buvo atvirkščiai. Bet čia juokais aš kalbu, nes buvo mūsų labai tampri ir gili draugystė visus tuos metus. Mes palaikydavome ryšį ir tarp mūsų su Kazimieru niekada nebuvo joks šešėlis perbėgęs“, – kalbėjo buvęs LTOK vadovas.

Reikalavo nepriklausomybės

Kaip nurodoma Seimo interneto svetainėje skelbiamoje biografijoje, K.Motieka 1929 metais gimė Kaune.

Mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, Ukmergės pradinėje mokykloje, Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.

1949-1950 metais jis studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, metus – Leningrado valstybiniame universitete, 1951-1954 metais – vėl Vilniaus universitete.

1954-1996 metais K.Motieka buvo LTSR prokuratūros prokuroras, ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas.

1960-1961 metais – Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroras, nuo 1961 metais – Lietuvos advokatūros advokatas.

K.Motieka buvo sportinio šaudymo meistras.

TSRS liaudies deputatų II suvažiavimo (1989 metais) dalyvis, kalboje, pasakytoje Kremliaus suvažiavimų salėje, pirmą kartą per visą 50 metų tarybinės okupacijos laikotarpį oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

Pagal 1988 metų gruodžio 11 dienos padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime atstatė LTOK.

K.Motieka – 1990 metų Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Teisininkas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).

Antras šiemet miręs signataras

K.Motieka – jau 39-asis ir ne pirmasis šiemet Anapilin iškeliavęs signataras.

Šiemet pavasarį užgeso ilgamečio parlamentaro Kęstučio Glavecko gyvybė.

Su pirmaisiais kolegomis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariams teko atsisveikinti dar nė nebaigus kadencijos ar netrukus po jos.

Ne visi šį pasaulį paliko sulaukę garbaus amžiaus ar įveikti rimtų ligų – būta ir pernelyg anksti, tragiškomis aplinkybėmis nutrūkusių gyvenimų.