„Buriuotoja, mokėjusi senovės graikų ir lotynų kalbas. Buriavimo sporto teisėja, 1980 m. teisėjavusi olimpinėje regatoje Taline. Filologė, kuri nuveikė didžiausius darbus istorijos tyrimų lauke. Pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Neringos savivaldybės tarybos deputatė ir daugkartinių Klaipėdos krašto gyventojų migracijų XX amžiuje tyrėja, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų archyvuose vieną pirmųjų nupūtusi dulkes nuo daugybės dokumentų. Visa tai – vienas žmogus, darbui aukštojo mokslo įstaigose Klaipėdoje atidavęs 36 metus“, - taip apie kolegę atsiliepė Klaipėdos universitetas.
A.L. Arbušauskaitė baigė Vilniaus universitetą (klasikinę filologiją). Dešimtmetį nuo 1968-ųjų dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame, vėliau – Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete.
Nuo 1991-ųjų dėstė Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre, nuo 2007-ųjų iki 2014-ųjų – universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
Mokslinių tyrimų sritys: prievartiniai migraciniai procesai buvusioje Rytų Prūsijoje, Klaipėdos krašto gyventojų etninio identiteto aspektai.
Svarbiausi veikalai: „Lietuvos optantai: klaipėdiškiai 1939 „(2001), „Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį “ (2002), „Anšliusas ir Klaipėdos krašto gyventojai (1939–1944)“ (2010).
Publikavo Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų istorijos šaltinių (dalį su kitais). Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių.
Atsisveikinimas vyks „Rekviem“ laidojimų namuose (Jonavos g. 41A, Kaunas), nuo trečiadienio 15 val. „Žvaigždynų“ salėje.
Ketvirtadienį 14 val. A.L.Arbušauskaitė bus palaidota Petrašiūnų kapinėse.
