Kaip pranešė LRT radijas, eidamas 76-uosius metus mirė žinomas Lietuvos ir JAV lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas Mykolas Drunga.
Mykolas Jurgis Drunga gimė 1948 m. balandžio 20 d. Tiubingene. 1959 m. su šeima persikėlė į JAV, į Niujorką, vėliau į Čikagą.
M.Drunga 1972 m. kartu su kitais įkūrė radijo programą „Garso bangos“ ir iki 1976 m. anglų kalba rengė kultūrines laidas apie lietuvių literatūrą, muziką. Už programą apie M.K.Čiurlionio muziką laimėjo Amstrongo premiją.
Nuo 1990 m. bendrovės „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ lietuviškų laidų redaktorius Miunchene, nuo 1995 m. – Prahoje. Kai Džordžas V.Bušas dėl karo Irake nutraukė radijo stoties finansavimą, atvyko į Lietuvą. Nuo 2004 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro, Lietuvos radijo bendradarbis.
M.Drunga 1960–1989 m. dalyvavo draugijos „Santara-Šviesa“ veikloje, buvo draugijos valdybos narys. 1979–1988 m. - JAV lietuvių bendruomenės tarybos, 1979–1982 m., 1985 m. jos prezidiumo narys, 1983–1987 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Spaudos ir informacijos komisijos pirmininkas. 1984–1989 m. Lietuviu fondo tarybos narys.
Taip pat 1980–1990 m. M.Drunga buvo leidyklos „Lithuanian Library Press“ vertėjas. Bendradarbiavo su žurnalais „Akiračiai“, „Metmenys“, „Naujasis Židinys-Aidai“.
Interviu Ignui Staškevičiui 2020 m. liepą M.Drunga yra sakęs: „Kadangi aš gimiau Vokietijoje, užaugau lietuvių šeimoje, tai mano dvi gimtosios kalbos buvo lietuvių ir vokiečių. Aš gimiau 1948-ais metais, tai jau buvo lietuvių literatūros nemažai, kurią kūrė pabėgėliai iš Lietuvos. Jie bėgo gelbėdami gyvybę, bet daugelis iš jų, iš daugmaž 60 tūkstančių, buvo iš inteligentijos sluoksnių. Vokietijoje dažniausiai įsikurdavo pabėgėlių stovyklose – anglų, amerikiečių ir prancūzų.
Mes gyvenome Prancūzijos okupacinėje dalyje, o jie neturėjo pabėgėlių stovyklų, apgyvendindavo pabėgėlius butuose, kurie liko tušti arba nuomojami, kadangi šeimininkai žuvo kare. Aš išmokau vaikystėje lietuviškai ir vokiškai, tai skaičiau vokiškas enciklopedijas ir labai domėjausi, pirmiausia vis žiūrėdavau, kas jose parašyta apie Lietuvą. Ir rasdavau tekstų apie Lietuvą, ir taip gana neblogai. Tai aš skaitydavau knygas.
Iš sportų mane domino tik plaukimas, aš labai mėgdavau plaukti, bet šiaip nesportavau. Nesu ir vaikystėje nebuvau sportiško charakterio. O verslu neužsiiminėjau, nes mažai tebuvo galimybių Prancūzijos zonoje.
Na, kai kas, kad pragyventų, mainydavosi stovyklose prekėmis. Tai susidomėjau kultūra, bet labiausiai – muzika, klasikine muzika. Ją aš mėgau, mylėjau, o paskui prie to dar prisidėjo ir vizualieji menai. Ir daug skaičiau literatūros, skaičiau pasakas, vokiečių literatūrą, paskui lietuvių literatūrą, kiek jos buvo prieinama, nes išeiviai leisdavo knygas.“
– Kas, jūsų požiūriu, apskritai yra kultūra? Dažnai visi vartoja šį žodį – kultūra, yra Kultūros ministerija, kultūros ministras. Kas ta kultūra?
– Kultūra yra visa tai, ką sukuria žmogus. Tuo kultūra skiriasi nuo gamtos, nes gamtos, fizinio pasaulio žmogus nekuria, tik jame dalyvauja. O kultūra yra žmogaus kūryba.
Tai čia yra galbūt vienas, bet pats svarbiausias kultūros apibūdinimas. Kiti sąvokos „kultūra“ apibrėžimai yra truputį siauresni, bet man patinka tas platesnis, aš jį vartoju ir siūlau kitiems vartoti. Kultūra yra visa tai, ką sukuria žmogus. Taškas.
Visą interviu skaitykite čia: Igno Staškevičiaus pokalbis su Mykolu Drunga: „Aš sužlugdžiau revoliuciją“.
