2020 10 22

Mirtimi pasibaigiantys gaisrai: ugniagesiai prabilo apie pražūtingą kombinaciją

Žmogus atsigula į lovą, prisidega cigaretę ir užsnūsta. Rusenanti nuorūka nukrenta ant patalynės ir pradeda smilkti. Per keletą minučių kambarys prisipildo nuodingais ir mirtinais dūmais, o užmigęs rūkalius daugiau niekada nebepabunda. Būtent taip Lietuvoje dažniausiai gaisruose žūsta žmonės, šiemet užfiksuoti 29 tokie atvejai.

Norėdami atkreipti dėmesį į šią problemą, gaisrininkai ketvirtadienį susikvietė žurnalistus į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą (UGM) ir su cigarete padegė lovą. Nedidelė patalpa po kelių minučių jau buvo pilna dūmų.

„Jeigu žmogus čia miegotų, jis neatsibus“, – pasakojo UGM Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomašas Veliseičikas.

Šansai išsigelbėti užmigus su cigarete rankose – minimalūs. Dažniausiai apie gaisrus ugniagesiams pranešama tik tada, kai kaimynai ar aplinkiniai jau mato atvirą liepsną.

Bet rūkaliai paprastai užtrokšta nuo nuodingų dūmų, lova užsiliepsnoja jau jam mirus.

„Gaisras išsiplečia labai greitai ir patalpos užsidūmina labai greitai. Žmogus tokioje patalpoje gali išbūti ne daugiau 2-3 minutes. Po to jį išgelbėti tampa sudėtinga, – pasakojo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Atokesnėje vietoje ugniagesiai užtrunka atvykti, vidutinis atvykimo laikas mieste yra 6,1 min., o kaime – 12,3 min. Kadangi dažniausiai gaisrai kyla kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose, išgelbėti tuos žmones pasidaro be galo sudėtinga.“

Gelbėtojas – dūmų detektorius

Šioje gaisro simuliacijoje yra viena nestandartinė detalė – po keliolikos sekundžių nuo dūmų pasirodymo pradeda kaukti dūmų detektorius.

„96 proc. žūstančių gaisruose neturi namuose dūmų detektorių“, – sako A.Gudžiauskas.

Anot jo, dūmų detektorius pažadintų užmigusį žmogų arba galbūt bent atkreiptų kaimynų dėmesį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Spaudos konferencija „Kaip išsigelbėti iš gaisro“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Spaudos konferencija „Kaip išsigelbėti iš gaisro“

„Bet jeigu žmogus turėtų dūmų detektorių, jis namuose negalėtų rūkyti. Žmonės nusprendžia neįsirengti detektoriaus, tačiau rūkyti savo namuose, savo aplinkoje“, – teigia A.Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius prisiminė šių metų gegužę Telšių rajone įvykusią tragediją, kai vonioje užsidegus laidams nuo nuodingų dūmų žuvo du miegoję mažyliai.

„Tikriausiai visų šių metų žūčių buvo galima išvengti su dūmų detektoriais, – kalbėjo S.Greičius. – Ir pavasarį, kai žuvo du mažamečiai vaikai, tikėtina, kad detektorius juos būtų pažadinęs ir jie būtų laikų spėję išeiti iš namo.“

Jis džiaugėsi, kad gyventojų sąmoningas šiuo klausimu auga, kone 60 proc. žmonių jau įsirengė detektorius.

„Norėtume paraginti pradėti gerumo estafetę, kurią pavadinome: Dovanodamas detektorių, dovanoji gyvybę, – sakė S.Greičius, pats įteikdamas susirinkusiems žurnalistams detektorius. – Turbūt kiekvienas pažįstate kažkur gyvenantį žmogų, kuris ne visada rūpinasi savo saugumu, ne visada yra socialiai atsakingas. Taigi, padovanokite detektorių žmogui, kuris jo pats neįsigys. Tikėtina, kad tai gali išgelbėti gyvybę ir jam, ir kaimynams, ir gerokai sumažinti gaisrų padariniu.“

Situacija nedžiugina

Šiemet situacija nedžiugina ugniagesių – gaisruose iš viso žuvo 69 žmonės, tai 20 proc. daugiau nei pernai. 29 iš jų žuvo dėl rūkymo lovose.

Su nerimu laukiama ir prasidedančio šildymo sezono, nes neatsargūs žmonės nepasirūpina savo krosnių ir dūmtraukių saugumu, o tai – dar viena iš dažnų žūčių gaisruose priežasčių.

Prie nemalonios statistikos, be abejo, prisidėjo ir karantinas, kadangi žmonės daugiau laiko praleidžia namuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Spaudos konferencija „Kaip išsigelbėti iš gaisro“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Spaudos konferencija „Kaip išsigelbėti iš gaisro“

„Paradoksas, nes sakome, tavo namai, tavo tvirtovė, bet gaisrinės saugos požiūriu tai pati pavojingiausia vieta“, – kalba A.Gudžiauskas ir paaiškina, kad didžioji dauguma žmonių žūsta savo būste.

Be to, sustojo ir prevencinis darbas. Iki pandemijos pradžios ugniagesiai per metus aplankydavo dešimtis tūkstančių gyventojų, atkreipdavo dėmesį į netvarkingas krosnis ar elektros instaliacijas ir paragindavo žmones saugotis. Šiemet tokių apsilankymų gerokai mažiau.

Pražūtinga kombinacija

Anot A.Gudžiausko, itin pražūtinga yra rūkymo ir alkoholio kombinacija.

„Alkoholis ir cigaretė yra mirtini draugai. Jei kalbėtume apie gaisro aukos portretą, didžioji dauguma tų, kurie žūsta rūkydami lovose, turi ir kitų žalingų įpročių, pavyzdžiui, besaikį alkoholio vartojimą“, – sakė jis.

Jis nupasakojo ir tradicinį žuvusio gaisre žmogaus portretą. Tai – kaimo gyventojas, kuriam daugiau nei 60 metų. Dažniausiai jis gyvena vienas, turi žalingų įpročių.

„Be to, vyrai žūsta 4 kartus dažniau nei moterys“, – pastebėjo specialistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais