„Viena iš priežasčių, dėl kurių narkotines medžiagas vartojantys asmenys nesikreipia pagalbos, – visuomenėje vyraujanti stigma narkotines medžiagas vartojančių asmenų atžvilgiu. Pripažinti problemą ir kreiptis į specialistus dažnu atveju laikoma gėda, todėl tai gali tapti kliūtimi siekiant pagalbos ir dėl vartojimo, ir dėl bet kokių kitų problemų. Šios nuostatos dažnai paliečia ir vartojančio žmogaus artimuosius, taip skatinant juos ignoruoti problemos egzistavimą. Be to, problemiškai narkotines medžiagas vartojantis asmuo dažnai vartojimo apskritai nemato kaip problemos“, – pastebi M.Okaitė.
Todėl, anot psichologės, siekiant užtikrinti, kad narkotines medžiagas vartojantis žmogus kreiptųsi reikiamos pagalbos ir ją gautų kaip įmanoma greičiau, svarbus artimųjų neabejingumas problemos atžvilgiu. Prieš kalbantis su žmogumi, kuris galbūt turi vartojimo problemą, reikėtų nusiteikti, kad jis į šį bandymą pasikalbėti gali reaguoti priešiškai.
„Prieš kalbėdami su artimuoju, išanalizuokite situaciją, pagalvokite apie tai, ką norite pasakyti. Pokalbiui pasirinkite ramią aplinką be pašalinių trikdžių. Svarbiausia – ne smerkite, o parodykite, kad jums rūpi ir esate pasiruošę išgirsti nekaltindami“, – bendromis rekomendacijomis dalinasi M.Okaitė.
Ji rekomenduoja su artimuoju kalbėti apie tai, kaip narkotinių medžiagų vartojimas veikia jo gyvenimą, išsiaiškinti vartojimo priežastis ir ar žmogus nori keisti elgesį bei kokia pagalba jam būtų reikalinga.
„Aptarkite, kaip šioje situacijoje jam galite padėti būtent jūs: ar reikalingas emocinis palaikymas, pagalba, randant reikiamą gydymą, palydint pas specialistą ir pan. Jei žmogus nenori mažinti arba nustoti vartoti narkotines medžiagas, jūs negalite jo priversti to padaryti. Svarbu suprasti, kad jūs nesate kalti ar atsakingi už tokį artimojo sprendimą. Susilaikykite nuo kaltinimų, pamokslavimo, bandymų kontroliuoti jo elgesį. Geriausia, ką galite padaryti tokiu atveju – pasistengti ir toliau palaikyti gerą santykį su šiuo žmogumi, nes tai gali pozityviai paveikti jį vėliau, kai galbūt jis jau bus pasiruošęs keisti savo elgesį“, – prideda specialistė.
Pagalbos reikia ir nusprendusiems nesigydyti
„Išsigydyti priklausomybę narkotinėms medžiagoms norintis asmuo turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigos psichikos sveikatos centrą, kuriame specialistas, įvertinęs asmens būklę, gali jį nusiųsti į kitas įstaigas, teikiančias socialinę, psichologinę, medikamentinę pagalbą ar reabilitacijos paslaugas, – pasakoja pašnekovė. – Tačiau net ir įveikus priklausomybę, asmenims yra sunku sugrįžti į įprastą visuomeninį gyvenimą. Tokiu atveju gali padėti panašias patirtis išgyvenančių asmenų palaikymas anoniminiuose susirinkimuose.“
Visgi, jei asmuo nėra pasiruošęs pokyčiams, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimui.
„Siekiant mažinti su šia rizikinga elgsena susijusius padarinius, Vilniaus mieste teikiamos žemo slenksčio paslaugos. Šios paslaugos apima adatų ir švirkštų keitimą, prezervatyvų, dezinfekcijos priemonių dalijimą, konsultavimą ir informavimą, greitųjų ŽIV tyrimų atlikimą ir pan. Stacionari pagalba teikiama ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijoje „Demetra“, mobili pagalba – žemo slenksčio mikroautobuse, kurio veiklą kuruoja viešoji įstaiga „Naujosios Vilnios poliklinika“ (paslaugos teikiamos įvairiose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose), – teigia M. Okaitė.
