Užuojautą pareiškė prezidentas
„Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos“, – rašoma jo užuojautoje.
Joje pabrėžiama, kad A.Terleckas nuo jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos primestai sovietinei tikrovei, ryžtingai jai priešinosi ir nesileido įbauginamas.
„Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – tvirtino G.Nausėda.
I.Šimonytė: Lietuva neteko išskirtinio patrioto
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad A.Terleckas daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema.
„Nepalaužiamas ryžtas ir valia, įkvėpusi bendražygius, ir padėjo pasiekti svarbiausią gyvenimo tikslą – Lietuvos Nepriklausomybę. Netekome vieno ryškiausių laisvės kovotojų, nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir bendraminčius“, − teigė ji.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Lietuva neteko išskirtinio patrioto, net sunkiausiomis, ne kiekvienam pakeliamomis aplinkybėmis nepailsusio ir nepalaužto kovotojo už laisvę.
„Sovietų valdžios persekioto, kalinto ir tremto Antano Terlecko atsidavimas laisvos Lietuvos tikslui žadino ir drąsino kitus, jis skyrė šiai kovai ilgus gyvenimo metus, niekuomet nesuabejojęs jos prasmingumu ir nesileisdamas į kompromisus su savąja sąžine“, – teigiama jos užuojautoje.
Žmogus, gyvenimą paaukojęs tėvynei
A.Terlecko gyvenimas buvo ištisa kova, sako buvęs bendražygis Jonas Volungevičius.
Ketvirtadienį miręs buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas A.Terleckas savo gyvenimą atidavė kovai už tėvynės laisvę.
„Apie Antaną Terlecką galiu pasakyti vienu sakiniu – tai žmogus, visą gyvenimą paaukojęs tėvynei“, – ketvirtadienį BNS sakė buvęs politinis kalinys.
J.Volungevičiaus teigimu, vaikystėje ir jaunystėje patyręs sovietinę tikrovę, A.Terleckas visa esybe jai priešinosi.
„Jis su ta tikrove nesutiko, matė, kad kiekviename žingsnyje yra neteisybė, melas, skriauda. Žmogus savo vidumi tam priešinosi, todėl jo gyvenimas buvo ištisa kova“, – tvirtino nuo 1970 metų A.Terlecką pažinojęs J.Volungevičius.
Anot jo, A.Terleckas buvo tiesus žmogus, o tai jam nepadėjo politinėje veikloje.
Buvo vienas iš nedaugelio autoritetų
Buvusio disidento sūnus Ramūnas Terleckas LRT radijui pasakojo, kad tėvas jam buvo vienas iš nedaugelio autoritetų, nes tai buvo labai drąsus, bekompromisis žmogus, revoliucionierius.
„Kaip sakydavo, aš neprašysiu okupantų leidimo rengti man kokį nors mitingą, aš laužysiu taisykles ir eisiu į priekį. Jis tikėjo savo teisumu, tikėjo, kad Lietuva bus laisva“, – prisiminė sūnus.
Pasak jo, kovoti su sovietine santvarka tėvą vertė bekompromisė ir revoliucinga dvasia, tačiau priešams jis nejautė neapykantos.
„Jis norėjo jį (priešą – BNS) nugalėti, pasigalynėti. Kaip sakydavo: atsikeliu 5 val. ryto ir galvoju, kaip tai sovietų valdžiai įkąsti“, – tvirtino R.Terleckas.
Tai, kad A.Terleckas mirė vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo ir vieno iš jos atkūrėjų, Jono Basanavičiaus, mirties dieną, – gana simboliška. Mat A.Terleckas su kitais bendražygiais šią dieną lankydavo J. Basanavičiaus kapą Rasų kapinėse, padėdavo gėlių, įsmeigdavo trispalvę.
A.Terleckas – vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, nekartą suimtas ir kalintas už antisovietinę veiklą.
Jis rašė ir platino viešus laiškus apie neteisėtą disidentų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus, bendradarbiavo su užsienio radijo stotimis, 1978 metis įkūrė nelegalią organizaciją – Lietuvos laisvės lygą.
Eidamas 96-uosius metus ketvirtadienį mirė buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas A. Terleckas.
1979 metais A.Terlecko vadovaujama Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas.
Memorandume reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione.
