Viskas buvo gerai, bet baigėsi blogai
2021 metų kovo 12-oji Akvilei (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su dideliu skausmu įsirėžė į atmintį ir širdį. Išvakarėse ji atvyko į Jonavos ligoninę besiskųsdama skaudančia nugara ir pilvo apačios skausmais bei nejausdama vaisiaus judesių.
Kaip pasakoja, nuo 2020-ųjų spalio reguliariai lankėsi Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją akušerę ginekologę, numatytas gimdymo terminas buvęs kovo 11 d. pagal ultragarsinį tyrimą, pagal paskutines mėnesines – kovo 14-oji.
Jauna moteris pasakoja, kad nėštumo eiga buvusi sklandi, tad didelių baimių prieš gimdymą neturėjusi. Tačiau ligoninę Akvilė paliko be kūdikio ant rankų, o po kelių savaičių mažylio gyvybė užgeso Kauno klinikose.
Ji prisimena prašiusi gydytojos Cezario pjūvio, tačiau išgirdusi, kad privalanti labiau pasistengti ir pagimdyti natūraliai. Gimdymo planas buvo pakeistas tik kovo 12-osios vakarą, 19.35 val. gimė daugiau nei 4,3 kg svorio berniukas.
„Blogai jaučiuosi... Aš visą laiką jaučiau, kad ten buvo padaryta klaida. Negaliu pamiršti tos dienos. Aš prašiau Cezario pjūvio, kai jaučiau, kad neišgimdau. O man sakė – stumk, gimdykloje žodžio negaliu nėra. Po to dar gydytoja pilvą spaudė, aš jau rėkiau, kad nebegaliu.
Pervežė mane į operacinę iš gimdyklos ir davė pilną narkozę. Užmigau ir nieko, galima sakyti, nebežinojau, kada jį pervežė į klinikas. Prabudau naktį apie 23 val., jo jau nebebuvo Jonavoje“, – vis dar virpančiu balsu kalba Akvilė.
Aš prašiau Cezario pjūvio, kai jaučiau, kad neišgimdau. O man sakė – stumk, gimdykloje žodžio negaliu nėra.
Kūdikis mirė ant mamos rankų
Jos teigimu, kūdikio bendra būklė buvo kraštutinai sunki, naujagimis nekvėpavo, suteikus pagalbą tą patį vakarą, apie 22 val., perkeltas į LSMU Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Tačiau tai nepadėjo – balandžio 1 dieną, išgyvenęs vos 19 dienų, berniukas ant mamos rankų mirė.
Jam buvo nustatyta galutinė diagnozė: pagrindinė liga – sunki intranatalinė asfiksija (būklė, kai pokyčius naujagimio organizme sukelia deguonies stoka), komplikacijos – naujagimio traukuliai, naujagimio koma, naujagimio hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE) ir t.t.
Kauno klinikose nustatyta patologoanatominė diagnozė: pagrindinė liga – vaisiaus hipoksija gimdymo metu, komplikacijos – kefalohematoma, smegenų audinio posthipoksinė nekrozė, abipusis pakraujavimas į antinksčius.
Jonavos ligoninė savo kaltės pripažinti neskubėjo. Kaip pasakoja Akvilė, ji buvo priversta imtis teisinių priemonių: „Kitą dieną atėjo pas mane ta gydytoja, sako – tai turbūt jis buvo pernešiotas. Sakau – kaip jis galėjo būti pernešiotas, jeigu 39 savaitės. Po to sako – gal kokia infekcija. Kaip tai infekcija? Aš nei rūkiau, nei gėriau, nieko...
Mane pažįstama paragino ieškotis advokato, viešinti šią istoriją. Padedant advokatui ir išaiškėjo viskas, ką ir jaučiau.“
Kitą dieną atėjo pas mane ta gydytoja, sako – tai turbūt jis buvo pernešiotas. Sakau – kaip jis galėjo būti pernešiotas, jeigu 39 savaitės.
Pirma skundėsi ligoninei, paskui – SAM
Pirmiausia ji parašė skundą Jonavos ligoninei, tačiau gautas atsakymas, kaip sako, „absurdiškas“, esą ligoninės Ginekologijos akušerijos skyrius konkrečių atsakymų nepateikė, tik informavo, kad buvusi sudaryta komisija, kurios išvada – medikai viską atliko tinkamai.
Atsakymas Akvilės netenkino, tad ji kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Jos prašymas buvęs „atlyginti 50 000 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl, jos manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų gimdymo metu VšĮ Jonavos ligoninėje“.
Komisijos priimtame sprendime surašyti tiek Akvilės, tiek Jonavos ligoninės pateikti duomenys apie gimdymo eigą.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atliko moteriai ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą ir patvirtino patikrinimo išvadas.
Jose konstatuojama, jog: „2021-03-12 16.45 val., gydytoja akušerė ginekologė, nustačiusi abejotiną KTG (atsiradus atipinėms variabilinėms pasikartojančioms deceleracijoms, po kurių sekė tachikardijos ir sumažėjusio variabiliškumo epizodas, kuris perėjo į saltatorinį ritmą), nepriėmė savalaikio sprendimo gimdymą užbaigti Cezario pjūvio operacija, operacija nebuvo atlikta per 30 minučių nuo sprendimo priėmimo iki gimimo, nuo 18.45 val. iki gimimo nevertino vaisiaus būklės (KTG buvo rašoma nekokybiškai)“.
Žala paciento sveikatai buvo padaryta bei tai, kad šios žalos buvo galima išvengti.
Akreditavimo tarnybos pasitelktas gydytojas konsultantas daro išvadą, kad „žala paciento sveikatai buvo padaryta bei tai, kad šios žalos buvo galima išvengti“.
Pačios komisijos sprendimas buvęs labai panašus: „1. Žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti. 2. Pareiškėjos prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkinti iš dalies, atlyginant Pareiškėjai 11 200 eurų neturtinės žalos“.
Ieškojo tiesos, ne pinigų
Suma nė iš tolo nėra tokia, kokios Akvilė prašė, tačiau ji užtikrina: sprendimo neskųsianti.
„Ne, neskųsiu, tiesiog aš norėjau, kad būtų įrodyta, jog buvo tikrai padaryta klaidų ir kad aš neišsigalvojau“, – tyliai atsidūsta moteris.
Jonavos ligoninės administracija 15min teigė Pacientų žalos komisijos priimtų sprendimų nekomentuosianti, kadangi „tai susiję su instanciniu nagrinėjimu ir įstatymu saugomais asmens sveikatos duomenimis“, o bet kokie komentarai esą pažeistų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimus.
„VšĮ Jonavos ligoninė stengiasi užtikrinti prieinamas, savalaikes ir kokybiškas paslaugas pacientams, būsimos mamos kviečiamos apsilankyti Akušerijos ginekologijos skyriuje bei susipažinti su skyriuje dirbančiais gydytojais akušeriais ginekologais, akušerėmis bei slaugos personalu.
Pabrėžiame, jog sudėtingi paciento būklės atvejai visuomet suponuoja tam tikrą rizikos laipsnį, kurio neišvengia ir didžiausios Vakarų Europos klinikos bei didžiausios Lietuvos ligoninės.
Remiantis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pacientui žala atlyginama, „ <...> jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala“, atlikus ekspertinį atvejo vertinimą, dalyvaujant vedantiems atitinkamos srities specialistams bei pagrindžiant padarytas išvadas“, – rašoma ligoninės komentare.
Pabrėžiame, jog sudėtingi paciento būklės atvejai visuomet suponuoja tam tikrą rizikos laipsnį, kurio neišvengia ir didžiausios Vakarų Europos bei Lietuvos ligoninės.
Pernai liepos pabaigoje „Jonavos žinioms“ ligoninė teigė, kad buvo sudaryta komisija ir „pažeidimų teikiant paslaugas pacientei ir naujagimiui nenustatyta“.
Per metus – 250 skundų
Konkretaus atvejo komentuoti teigia negalinti ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministro Arūno Dulkio patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Bagdonas ministerijos vardu pareiškė užuojautą dėl netekties artimiesiems, tačiau atsakė, kad „dėl duomenų apsaugos ir nesant artimųjų sutikimo, negalima komentuoti konkretaus atvejo“.
Jis teigė tegalįs paaiškinti, kaip veikia Žalos pacientams atlyginimo modelis ir kokias teises turi pacientai bei jų artimieji ir kaip jiems elgtis.
„Jei pacientai ar jų artimieji mano, kad gydymo procesas buvo netinkamai organizuotas ir buvo padaryta žala sveikatai arba gyvybei, jie gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisija aiškinasi, ar gydymo procese buvo padaryta klaidų, jei taip, apskaičiuoja pagal patvirtintą metodologiją padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Sprendimą pagal kreipimąsi Komisija įsipareigoja priimti per du mėnesius.
Ji yra privaloma institucija, prieš pacientui kreipiantis į teismą dėl žalos įrodymo – dėl svarstymo trukmės, reikalingų finansinių išteklių ir procesinių dalykų, tai gerokai paprastesnis kelias nei teisminis. Po Komisijos sprendimo pacientai ar jų artimieji turi du kelius: nesutinkant su Komisijos sprendimu, kreiptis į teismą; sutinkant su Komisijos sprendimu, jį priimti“, – aiškino T.Bagdonas.
Per metus komisija gauna apie 250 skundų, iš kurių penktadalis yra pripažįstami kaip pagrįsti. Du trečdaliai skundų yra susiję su žala sveikatai, trečdalis – su mirtimi.
Atsakovė yra įstaiga, ne medikas
„Komisija savo veikloje vadovaujasi „Žalos be kaltės“ modeliu. Tai reiškia, kad konkretaus skundo atveju atsakovas yra gydymo įstaiga, o ne medikas, o nustačius žalą, ji yra atlyginama finansiškai iš tam skirto fondo. Gydymo įstaigos per metus moka įmokas į komisijos fondą, kurios sudaro 0,1 proc. nuo apyvartos, kas šiai dienai sudaro apie 3 mln. eurų per metus. Tai yra savotiškos draudimo įmokos į kolektyvinį draudimo fondą.
Ne veltui sakoma, kad sveikata yra didžiausias turtas, o gyvybė yra neįkainojama. Tai žalos sveikatai ar gyvybei atveju suprantamas žmogiškas ir emocinis noras ieškoti kaltininko ir jį nubausti. Tačiau ką matome iš savo praktikos ir kitų valstybių patirties, vertinant visos sistemos mastu, jei vykdomas medicinos personalo persekiojimas, galiausiai nukenčia visi pacientai.
Komisija savo veikloje vadovaujasi „Žalos be kaltės“ modeliu. Tai reiškia, kad konkretaus skundo atveju atsakovas yra gydymo įstaiga, o ne medikas.
Pirmiausiai, medicina yra ta sritis, kur reikalaujama ir pašaukimo, ir patys gydytojai įsipareigoja pacientams – duoda Hipokrato priesaiką. Iš to kyla, kad padaryta žala yra netyčinė. Antra, jei būtų taikomos įvairaus lygmens sankcijos medicinos personalui tokiu pagrindu, tai per metus sveikatos apsaugos sistema gali netekti ir kelių dešimčių darbuotojų. Per dešimt metų tie skaičiai būtų triženkliai, – esant ir taip nemažam gydytojų ir kito medicinos personalo trūkumui, žalą patirtų visi pacientai“, – kodėl atsakovu yra įstaiga, o ne konkretus medikas, aiškino T.Bagdonas.
Aiškinantis konkrečios žalos aplinkybes dalyvauja gydymo įstaiga, ji yra informuojama ir apie sprendimą, o jei konkretaus medicinos personalo pažeidimai pasikartoja, įstaigos administracija gali imtis priemonių – nuo papeikimų iki atleidimų.
Atsižvelgiant į visa tai, ministerijos nuomone, pats modelis yra pasiteisinęs. Šiuo metu teikiamos įstatymo pataisos, kurios pagerintų pačios komisijos veiklą, nekeičiant paties modelio. Pataisų esmė – ekspertų, komisijos narių plėtimas, finansavimo netolygumų ištaisymas. Tai leistų padidinti komisijos darbo apimtis ir pagreitinti sprendimų priėmimą, sakė ministro patarėjas.
