Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson jau kuris laikas suka galvą, kaip iškrapštyti G.Kėvišą iš posto.
Aukščiausių valstybės vadovų raginimai trauktis ir kultūros ministrės kalbos apie prarastą pasitikėjimą G.Kėvišui didelio įspūdžio nepadarė.
Jam drąsos galėjo įkvėpti ir ankstesnės valdžios, juk buvusio kultūros ministro, „darbiečio“ Šarūno Biručio laikais buvo paankstintas LNOBT vadovo konkursas, kurį laimėjęs G.Kėvišas užsitikrino dar vieną kadenciją poste dar nebaigęs senosios.
Pagal įstatymą teatrų vadovų kadencijų skaičius neribojamas, tačiau po G.Kėvišo istorijos Kultūros ministerija skubiai pasiūlė pataisas, kad įstaigoms galėtų vadovauti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, ir – ne daugiau kaip dvi kadencijas.
15min domėjosi, kokias įstatymai numato galimybes atleisti LNOBT vadovą.
LNOBT yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises įgyvendina Kultūros ministerija.
Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, tokios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka turi būti išrašyta įstaigos nuostatose.
Tačiau dar 2014 metais buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu patvirtintuose teatro nuostatuose nėra numatyti būdai atleisti LNOBT direktorių.
Nuostatuose rašoma, kad teatro direktorių Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria ir atleidžia kultūros ministras, kuriam teatro generalinis direktorius yra pavaldus tiesiogiai, tačiau atleidimo tvarka nedetalizuojama.
Teatrų vadovų veikla bus vertinama
LNOBT taip pat vadovaujasi nuo šių metų įsigaliojusia naująja Profesionaliojo scenos meno įstatymo redakcija. Tačiau, nors šiame įstatyme ir numatomas kasmetinis teatro vadovo veiklos vertinimas, galimybės jį atleisti greitai nėra.
Pagal šį įstatymą, Kultūros ministerija kasmet iki sausio 31 dienos įvertina teatro vadovo praėjusių metų veiklą. Tiesa, nevertinami tie teatrų vadovai, kurie iki šios datos dirbo mažiau nei pusę metų.
Jei vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, kultūros ministras atleidžia jį iš pareigų.
Kultūros ministerija veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai ir nepatenkinamai. Jei vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, kultūros ministras atleidžia jį iš pareigų.
Tai reiškia, kad pagal šį straipsnį iškrapštyti iš posto generalinį direktorių užtruktų dvejus metus.
Kadangi įstatymas įsigaliojo tik šiemet, LNOBT vadovas veiklos ataskaitą turės pateikti tik kitų metų pradžioje.
Aiškinasi, ar nepadarė darbo drausmės pažeidimo
Tai – ne vienintelis įstatymo numatytas būdas. Teatrų vadovams pagal įstatymą leidžiama dirbti kitą darbą, jei tai nesukelia interesų konflikto ir jis tam gauna leidimą iš kultūros ministro.
Neseniai Kultūros ministerija pranešė iš „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos gavusi informaciją, kad G.Kėvišas dirbo kitą darbą ir gavo pajamas, nors leidimo tam neprašė.
Kultūros ministrės sudaryta darbo komisija per mėnesį turės nuspręsti, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas.
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama pastaba, papeikimas arba atleidimas iš darbo.
Ką sako Darbo kodeksas?
Darbo kodeksas leidžia atleisti darbuotoją už blogą darbą, jei jam kartą per paskutinius metus buvo taikytos drausminės nuobaudos, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
Tai gali būti neatvykimas į darbą, jei darbuotojas atvyksta apsvaigęs, taip pat veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Dar 2014 metais buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu patvirtintuose teatro nuostatuose nėra numatyti būdai atleisti LNOBT direktorių.
Šiurkščiu pažeidimu laikomas pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims.
Dar kartą kreipėsi į VTEK
Kultūros ministrė praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama dar kartą įvertinti G.Kėvišą. Komisijos posėdis vyks šiandien, trečiadienį.
Vasario pradžioje VTEK nusprendė, kad G.Kėvišas, kurio vadovaujamame teatre tris koncertus organizavo sūnaus vadovaujama įmonė, interesų nesupainiojo, nes pats nuo sprendimų nusišalino.
Tačiau ministerija atkreipė dėmesį, kad sprendimą priėmė ne komisija, o buvęs jos pirmininkas Romas Valentukevičius, kuris taip jau yra pasielgęs ir buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės atveju – buvusios politikės išteisinimas buvo tūpsnis prieš naujus valdančiuosius, galiausiai iškrapštęs iš posto patį VTEK pirmininką.
Panašiai iš posto krapštė ir J.Milių
LNOBT ilgamečio vadovo G.Kėvišo istorija primena praėjusios kadencijos valdžios pastangas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus posto atleisti reputaciją praradusį Joną Milių.
Teisėsauga jam pateikė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Ikiteisminis tyrimas dėl to, ar kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti VMVT, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus, tebevyksta.
Paaiškėjus, kad aukščiausių vadovų kalbos apie gerą vardą tik virpina orą ir pačiam J.Miliui įspūdžio nedaro, premjeras Algirdas Butkevičius ne itin slėpė, kad ieško teisinių būdų jį atleisti.
Vyriausybės teisininkai tuomet išaiškino, kad kadangi VMVT yra Vyriausybės įstaiga, atleisti jį reikia Vyriausybės sprendimo, o vienas iš būdų – paprašyti jo, kaip vadovo, ataskaitos. Nepritarimas jai atvėrė teisinę galimybę atleisti vadovą – taip ir įvyko.
J.Milius sprendimą jį atleisti yra apskundęs teismui, kuris sprendimą skelbs balandžio 20-ąją.
Koncertus teatras pirko iš vadovo sūnaus įmonės
Triukšmas dėl G.Kėvišo kilo paaiškėjus, kad LNOBT pagal sutartis su G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje, iš viso koncertų organizatoriui sumokėta 390 tūkst. eurų.
Kokia dalis atiteko atlikėjams, neskelbiama. G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas.
Paaiškėjo, kad tiems patiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tokį veiksmą vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad tiems patiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose bei Vidurio Europoje surengti.
G.Kėvišas neseniai Seimo pirmininkui, keliems komitetams ir didžiosioms frakcijoms adresuotame laiške Kultūros ministerijos sprendimą sustabdyti investicijas į teatrą pavadino nusikalstama veika.
