Skaičiuojama, jog dėl šeštadienį siautusios audros vėjavartų ir vėjalaužų Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose ir prižiūrimuose miškuose tvarkymo apimtys sieks 10 000 m³.
Miškininkai pirmiausia ėmėsi tvarkyti ant kelio užgriuvusius medžius, štai Panevėžio rajone praūžusi audra ant regioninio kelio Paliūniškis-Vabalninkai išlaužė ir išvertė medžius, siauroje 0,5 km atkarpoje tenka sutvarkyti net 1900 m³. Miškininkai pirmiausia pašalino tuos išvirtusius ir išlūžusius medžius, kurie pavojingi Žaliosios girios lankytojams ir yra kliūtys važiuojantiems keliu.
Labiausiai nuo stichijos nukentėjo Raseinių regioninis padalinys: vien čia tvarkymo apimtys siekia apie 3000 m³, audra neaplenkė Kelmės rajone stūksančio Burbaičių piliakalnio ir išvartė ant jo bei papėdėje augusius medžius.
Anykščių rajone ant Anykščių šilelyje esančio dviračių tako nuvirtusius medžius miškininkai likvidavo per kelias valandas, Anykščių miesto miškuose išlaužytos pušys taip pat sutvarkytos ir lankytojai gali nesibaimindami lankytis miškuose.
„Miškininkams kiekvienais metais tenka tvarkyti gamtos stichijų sukeltus padarinius miškuose. Svarbu po audrų išvartytus ir išlaužytus medžius sutvarkyti kaip įmanoma operatyviau tiek siekiant, kad gyventojai galėtų saugiai lankytis miške, tiek apsaugant miškus nuo kenkėjų, tokių kaip žievėgraužis tipografas plitimo. Būtent pažeisti medžiai jiems yra tinkama terpė daugintis, sudarant kenkėjų židinius ir jų gausa gali išplisti bei pažeisti gretimai augančius sveikus medynus, ypač esant sausringiems orams“, – aiškina VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Miškininkai atkreipia dėmesį, kad pučiant stipriam vėjui, reikia imtis visų atsargumo priemonių: nevaikščioti miškuose, nestovėti ir nestatyti automobilių po aukštais medžiais, kurie gali padaryti žalos tiek žmogaus sveikatai, tiek turtui.
Tvarkydama gamtos stichijų suniokotus pavienius medžius ar ištisus miškų plotus, VMU bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais. Siekiant operatyviai nustatyti pažeistus plotus, miškininkai naudojasi dronais.
Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukenčia pušynai – pušies šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl p. Pasak miškininkų, didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, o stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai miškui yra mažesni, tuo tarpu audros vis dažniau aplanko mūsų kraštą.
Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukenčia pušynai – pušies šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušys dažniausiai nulaužiamos. Pasak miškininkų, didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, o stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai miškui yra mažesni, tuo tarpu audros vis dažniau aplanko mūsų kraštą.
Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių).
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei miškininkų pagalba.
Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius. Po 2019 m. kovo mėnesį praūžusios audros „Laura“ buvos suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m³ išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
