Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas miškų gaisringumo žemėlapis rodo, kad antradienį Lietuvoje vyrauja trečios ir ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Nepaisant pastarąsias dienas iškritusio lietaus, daugelis miškų yra vis dar labai sausi.
„Šiandien miškų gaisringumas siekia ketvirtą klasę, bet vakar ir šiandien lyja, todėl gaisrų pavojus turėtų šiek tiek sumažėti“, – portalui LRT.lt kalbėjo Kauno miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Mindaugas Petkevičius.
Šiandien miškų gaisringumas siekia ketvirtą klasę, bet vakar ir šiandien lyja, todėl gaisrų pavojus turėtų šiek tiek sumažėti
Pasak pašnekovo, miškuose retai kada masiškai švenčiamos Joninės, tačiau žmonės, ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį norintys atšvęsti miške, turėtų nepamiršti taisyklių. „Žmonės laužus sėkmingai gali kūrenti poilsiavietėse, nes jos įrengtos saugiu atstumu nuo greta augančių medžių, yra parengtos – aplink jas yra mineralizuotas sluoksnis, kad nekiltų tikimybė įsiplieksti gaisrui.“
Priešgaisrinės apsaugos ir lankymosi miške taisyklės reikalauja, kad žmonės, užsikūrę laužus, išeidami ne tik juos užgesintų, bet ir išsineštų šiukšles. „Jei matysime, kad Joninių naktį yra poreikis, bus daug žmonių miškuose ar sausa, organizuosime budėjimą. Mūsų turima antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema veikia visą parą – jai nėra nei ryto, nei nakties, bet, jei bus poreikis, tikrai budėsime“, – LRT.lt komentavo M. Petkevičius.
Savo ruožtu Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser taip pat primena, kad laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose ir niekur kitur. „Poilsiavietės yra netoli paplūdimių, o laužavietės ne prie pat jūros, nes šiuo metu yra labai didelis vėjas, ir tikrai jokio laužo nesukursite. Prie visų gyvenviečių pajūryje yra laužavietės, įrengtos prie marių. Gyvenvietėse yra organizuojamos šventės, ir kviečiame švęsti jose. Netoli prieplaukos sukrautas laužas bus uždegtas“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Feser.
Jos teigimu, Nidoje žmonių kol kas nėra daug, tačiau atvykę greičiausiai norės švęsti Jonines.
Gamtininkas: pavojinga degti laužus ant piliakalnių
Kaip portalui LRT.lt kalbėjo gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, laužų kūrenimas yra sena Joninių tradicija, tačiau jie turi būti kuriami tik tam skirtose vietose. „Realybė tokia, kad trūksta įrengtų poilsiaviečių ir laužaviečių. Tai yra valdžios apsileidimas, nes kai jų nėra, tuomet ir kuria žmonės laužus ten, kur nori“, – aiškino gamtininkas.
A. Gaidamavičiaus teigimu, žemės išdeginimas visam laikui padaro žaizdą gamtoje, todėl, jei nėra tinkamai įrengtos laužavietės, geriau susirasti vietą, kur buvo kurtas laužas anksčiau, ir kūrenti laužą toje pačioje vietoje.
Tie, kurie garbina senas tradicijas, kuria laužus ant piliakalnių. Tai labai pavojinga, nes gali išdegti viršutinis kultūrinis sluoksnis, kuriame yra mūsų paveldas
„Paplūdimiuose kurti laužų apskritai nerekomenduojama, nes lieka visokių nuodėgulių, kurie ir vaizdą gadina, ir paplūdimį teršia“, – sako gamtininkas.
Pasak A. Gaidamavičiaus, labai pavojinga deginti laužus ant piliakalnių.
„Tie, kurie garbina senas tradicijas, kuria laužus ant piliakalnių. Tai labai pavojinga, nes gali išdegti viršutinis kultūrinis sluoksnis, kuriame yra mūsų paveldas. Norint ant piliakalnių deginti laužus, turi būti tam specialiai paruošta vieta – akmenimis uždengta žemės dalis, kad nebūtų pakenkta viršutiniam sluoksniui. Ant kai kurių piliakalnių yra įrengtos specialios laužavietės, bet ten, kur nėra įrengta, reikėtų išsaugoti tą kultūrinį viršutinį sluoksnį ir nekūrenti laužų“, – pataria gamtininkas.
