R.Ereminas yra gerai žinomas gamtininkas, miškininkas, ekologas. Pastaruoju metu jis dirbo viešojoje įstaigoje „Vilniaus miesto parkai“, tačiau šįkart jo kritikos sulaukė būtent šios viešosios įstaigos kraštovaizdžio architektų komanda, kuri, anot R.Eremino, užsiima akcijos „Žalioji Vilniaus banga“ metu miesto kraštovaizdžio formavimu.
Miškininkas sako, kad jam buvo pavesta užduotis išvesti naują medžių veislę, ko padaryti jis negalįs, o ir mokslinis darbas nenumatytas jo darbo sutartyje, tad jis šiuo metu yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Tačiau esą aplinkosauginio švietimo jis apleisti neketina.
„Dramblys kambaryje“
„Noriu, kad gyventojai suprastų, kaip veikia gamta. Reikia, kad žmonės suprastų, kas daroma gerai, o kas nelabai. Reikia mokyti pastebėti nors tai, kas yra akivaizdu, kaip sakoma, pastebėti dramblį kambaryje. Toks dramblys, tiksliau – visa dramblių banda, šį pavasarį sustojo po viadukais Geležinio Vilko ir Ateities gatvių sankirtoje. Po gelžbetoniniais tiltais kraštovaizdžio architektų sprendimu buvo pasodinti medžiai.
Kokio neišmanymo reikia, kad priimtum tokį sprendimą, palieku spręsti patiems. Tikiu, kad retas žmogus galėtų pakartoti tokią klaidą. Galbūt tik teisėjai Europos krepšinio čempionate. Įdomu, ką apie pasodintus medžius pasakys kelininkai? Ar jiems tai yra žinoma? Kas bus, kai maumedžiai savo šakomis pradės remtis į viadukus, o vėliau, linguodami, stiebais ims daužyti jų konstrukcijas?
Vis tik taranavimo maumedžių stiebais neišvysime, nes šiems medžiams ten paprasčiausiai nelemta užaugti. Tiltų perdangos medžiams duos baisų pavėsį. Tarpas tarp važiuojamųjų kelio dalių jų neišgelbės. Taip pat, maumedžiai yra neatsparūs taršai.
Šioje sankryžoje, dviejų kelių sankirtoje, pravažiuoja begalė automobilių, kurie, be jokios abejonės, nuodys spygliuočius. O būtų taip įdomu, stovint ant tilto, paliesti maumedžio viršūnę... Tai būtų medžių lajų takas atsiradęs visai netyčia“, – ironizuoja miškininkas.
Toks dramblys, tiksliau – visa dramblių banda, šį pavasarį sustojo po viadukais Geležinio Vilko ir Ateities g. sankirtoje. Po gelžbetoniniais tiltais buvo pasodinti medžiai.
Jo teigimu, ne vienas pastebėjo tiek tai, kaip maumedžiai buvo sodinami, tiek, kaip jie džiūsta.
Įspėja: ginkmedžiams ne vieta
„Tačiau į dar didesnę avantiūrą daugelis, tikriausiai, neatkreipė dėmesio. Ateities ir Jeruzalės gatvių pakelėse šiemet pasodinta daugybė ginkmedžių. Ginkmedis – išskirtinis augalas. Charlesas Darwinas juos vadino gyvosiomis iškasenomis.
Mindaugo Navasaičio „Dendrologijoje“ teigiama, kad ginkainiai augalai augo visame Šiaurės pusrutulyje paleozojaus eroje ir mezozojaus eros jūros periodu, maždaug prieš 190-200 mln. metų. Ar tais laikais žemėje gyveno dinozaurai, ar jie galėjo pasikasyti kaklus į ginkmedžių kamienus? Negaliu pasakyti. Bet aišku kaip dieną, kad šiuos medžius sodinti prie gatvių yra avantiūra“, – piktinasi miškininkas.
Jo teigimu, ginkmedžiai Lietuvoje apšąla, todėl jiems reikalinga jauki vieta, mikroklimatas, užuovėja, o ne šalta plika gatvė: „Kai kur minima, kad ginkmedžiai vėlai išsprogsta, todėl yra atsparūs šalnoms. Rašoma, kad gyvename klimato atšilimo laikotarpyje, todėl klimatas jiems tapo palankus.
Nesuklyskite. Klimato atšilimas nereiškia, kad visada bus šilčiau. Klimato kaita lemia, kad ateityje sulauksime įvairių ekstremalumų – pavyzdžiui, 35 laipsnių karščio vasarą ir 35 laipsnių šalčio žiemą.
Bet aišku kaip dieną, kad šiuos medžius sodinti prie gatvių yra avantiūra.
Neabejokite, tokių šaltų žiemų per dešimtmečius Lietuvoje pasitaikys ne viena. Bus taip šalta, kad gatvėje sustaugs net geležinis vilkas. Tai ir bus tos naktys, per kurias ginkmedžiai apšals. Žinoma, nušalti pakanka ir mažesnės, 30 ir 25 laipsnių šalčio temperatūros. Ar to galėjo nežinoti Dovilė Ivanauskienė, dar visai neseniai buvusi pagrindinė „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė (dabar laikinoji direktorė – red.past.)? Čia yra dar viena grubi klaida, aplaidumas arba ėjimas vabank.“
Ragina persodinti
Anot miškininko, „būtų apmaudu, jei maumedžiai po viadukais ir ginkmedžiai pakelėse nudžiūtų, jie brangiai kainavo“.
O esą kai problemos ateityje išaiškės, nebus galima teisintis, kad tai garantiniai medžiai ir už juos atsakingas medžius sodinęs rangovas.
R.Ereminas sako, kad klaidas galima ištaisyti – tereikia medžius persodinti į jiems tinkamas vietas, jis tik abejoja, ar tai bus padaryta ir ar medžiai bus persodinti dar šį rudenį arba ateinantį pavasarį. Ir nors tai esą nėra sveika medžiams, kitos išeities jis nematąs.
Kritiką atmeta
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ tvirtina, kad sodinami mieste medžiai parenkami remiantis kaimyninių šalių patirtimi ir rekomendacijomis: „Rūšių įvairovė gatvių želdynuose reikalinga siekiant išvengti augalų ligų plitimo: šiltėjant klimatui randasi naujų kenkėjų, didėja grybinių ligų rizika.
Esant skirtingoms želdinių rūšims, mažėja tikimybė, kad prasidėjus vienai želdinių pandemijai, mūsų gatvės liks be želdynų. Todėl Vilniuje daugėja augalų rūšių, kurios anksčiau nebuvo tinkamos mūsų klimatui.“
Rūšių įvairovė gatvių želdynuose reikalinga siekiant išvengti augalų ligų plitimo: šiltėjant klimatui randasi naujų kenkėjų, didėja grybinių ligų rizika.
Ginkmedžių įstaigos atstovai išskirti nenorėtų: „Dideli temperatūrų svyravimai pavojingi ne tik ginkmedžiams, bet ir visiems kitiems medžiams. Anksčiau ginkmedžiams sąlygos Lietuvoje buvo labai nepalankios, tačiau pastaruoju metu mažėja neigiamos temperatūros ekstremumų, žiemos švelnėja.
Reikia pabrėžti, kad ginkmedžiai priskiriami euribiontams, tai yra gyviems organizmams, galintiems gyventi didelio aplinkos veiksnių kitimo sąlygomis (pavyzdžiui: temperatūros, drėgnumo, druskos koncentracijos ar slėgio). Gatvėse sodinami vyriškosios giminės ginkmedžiai siauroka laja. Lietuvos sąlygomis šis augalas auga nelabai sparčiai, kartais gali apšalti ūgliai, jiems reikalinga priežiūra, kuria pasirūpinama.“
O po viadukais esą medžiai nesodinami, tik tarpuose.
„Medžiai ir kiti augalai be estetinės funkcijos atlieka ir dar vieną – kovoja su oro tarša. Miškų instituto teigimu, geriausiai orą nuo priežeminio ozono valo klevai, alksniai, europiniai maumedžiai ir panašūs medžiai, todėl būtent juos ir rekomenduojama sodinti mieste.
Mokslininkai sako, kad europinis maumedis yra atsparus ligoms ir kenkėjams bei oro taršai, šiomis savybėmis nenusileidžia vietinėms spygliuočių rūšims. Minėtoje vietoje (Geležinio vilko ir Ateities gatvių sankryžoje) medžiai nėra po tiltu, jie pasodinti į tarpus tarp viaduko. Medžiai taip pat prižiūrimi ir genimi, kad netrukdytų automobilių judėjimui“, – pasirinkimą dėl maumedžių aiškina „Vilniaus miesto parkų“ darbuotojai.
Minėtoje vietoje (Geležinio vilko ir Ateities gatvių sankryžoje) medžiai nėra po tiltu, jie pasodinti į tarpus tarp viaduko.
Nuostoliai ne miesto?
Paklausta apie neprigyjančius medžius ir jų kainas, Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad tai ne jos nuostoliai.
„Savivaldybė iš miesto želdinimo įmonių pasodintus želdinius priima po metų nuo jų pasodinimo – iki tol galioja garantinis aptarnavimas, kurio metu neprigijusius augalus keičia pati įmonė savo lėšomis. Savivaldybė dėl per pirmuosius metus neprigijusių medžių nuostolių nepatiria“, – teigiama savivaldybės komentare.
Informacija apie pernai savivaldybės užsakymu sodintus medžius yra tokia:
- 2021 metų pavasarį pasodinti 122 vnt. medžių, šių metų pavasarį perduodant prižiūrėti miestui neprigijusių nebuvo;
- 2021 metų rudenį pasodinti 866 vnt. medžių, jie miestui prižiūrėti bus perduoti lapkričio mėnesį. Tik tuomet paaiškės, ar tarp jų yra neprigijusių.
Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad ne visais atvejais medžių sodinimą užsako savivaldybė – tai daro ir nekilnojamojo turto vystytojai.
