Aplinkos ministerijos teigimu, tokie deginimai vykdomi Švedijoje, Suomijoje ir Latvijoje. Tai daroma tiriant, kokį poveikį turi kontroliuojami gaisrai miško ekosistemoms, medynų struktūrai, sveikatingumui ir atsikūrimui, atskiroms augalų ir gyvūnų bendrijoms.
„Šis deginimas vykdomas laikantis numatytų saugumo technologinių reikalavimų, turint teritorijoje, kurioje jis vykdomas, ugnies gesinimo priemonių ir užtikrinant, kad ugnis neišplistų į gretimas teritorijas“, – nurodė ministerija.
Taisyklės taip pat papildytos nuostatomis dėl miškų priežiūros, kai jie ribojasi su karinių poligonų teritorija ir kur vykdant karinę veiklą kyla miško gaisrų pavojus.
Poligonų naudotojai įpareigoti pasirūpinti miškų saugumu, tai yra įdiegti profilaktines miško priešgaisrinės apsaugos priemones – mineralizuotas juostas, kuriose pašalintos degiosios medžiagos, valyti šiukšles ir medienos kirtimo atliekas. Tuo rūpintis dabar turi šalia poligonų esančių miškų valdytojai.
Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, savivaldybės, saugomų teritorijų direkcijos ir kitos institucijos, valdančios valstybinės reikšmės miškus, įpareigotos rinkti ir teikti informaciją apie miško gaisrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai.
