NSGK trečiadienį patvirtinus parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose daugiausia kalbama apie koncerno „MG Baltic“ neteisėtą įtaką politikams ir valstybės struktūroms, dauguma politikų ėmė kalbėti, kad tyrimas nebuvo išsamus, kad jį reikia tęsti, kad dar nemažai įtakingų verslo struktūrų liko šešėlyje.
Premjeras pasigedo pinigų iš Rusijos
Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas NSGK tyrimo išvadas, ketvirtadienį Žinių radijui sakė pasigendantis detalesnio tyrimo apie partijų finansavimą ir jas galėjusius pasiekti pinigus iš Rusijos.
„Pasigesčiau to tyrimo apie finansavimą, partijų finansavimą ir čia, matyt, yra giluminiai dalykai: tos sudėtingos finansavimo schemos, kurios buvo ne per viešas įstaigas, ne per fondus, bet per tam tikras viešųjų ryšių agentūras, per įmones, kurios tuo metu buvo stambios valstybinės įmonės ir naudojo viešinimo pinigus. Aš manau, kad čia yra pakankamai rimta, kadangi tai susiję su grėsme iš Rytų, su, kaip dabar madinga sakyti, Kremliaus pinigais. Čia, manau, nėra iki galo įsigilinta ir atskleista“, – S.Skvernelį citavo naujienų agentūra BNS.
Praeitis išdėstyta, o dabartis – nutylėta
Išvadų projekte buvo aprašyta, kad „prieš 2004 m. Seimo rinkimus su „Petrochemical Holding“/„Baltic Holding“ verslo grupe susijusios Lietuvoje registruotos įmonės finansavo Darbo partiją, kitas politines partijas bei kandidatus“. Išvadų projekte buvo teigiama, kad verslo grupę sudarė stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, galimai susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
„Komitetas, vertindamas Lietuvos politinių partijų finansavimą ir galimas grėsmes valstybės interesams, gavo duomenų, kad iki 2012 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leido Lietuvos politines partijas ir politikus finansuoti iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų juridinių asmenų, kurie savo veikla, jos pobūdžiu ar kapitalo kilme buvo susiję su kitose valstybėse registruotais ir galimai grėsmę Lietuvos interesams keliančiais subjektais.
Lietuvoje šios verslo grupės interesams (pirmiausiai naftos chemijos srityje, tačiau taip pat ir AB „Mažeikių nafta“ atveju, kuomet „Baltic Holding“ pretendavo į jos valdymą) daugiausia atstovavo buvęs Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas. Tačiau apskritai ši verslo grupė, Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, korporatyviniams ryšiams visąlaik skyrė ir tebeskiria ypatingą dėmesį bei daug lėšų, faktiškai siekia įgyti plataus rato politikų ir valstybės tarnautojų (ypač Vyriausybėje, Ūkio, Aplinkos ministerijose) palankumą, kurio gali prireikti, priimant verslo grupei aktualius sprendimus.
Prieš 2004 m. Seimo rinkimus su „Petrochemical Holding“ verslo grupe (pastaba: anot R.Juknevičienės ir L.Kasčiūno, susijusios tik nuo 2006 m.) lietuviškos įmonės finansavo įvairias šalies politines jėgas bei kandidatus, ne tik Darbo partiją. Pavyzdžiui, oficialiais duomenimis, UAB „Nemuno bangos grupė“ (vėliau buvo reorganizuota į UAB „Neo Group“ bei UAB „NB Europe“), prieš 2004 m. Seimo rinkimus maždaug po 21 tūkst. Lt paramos skyrė A.Vazbiui (Tėvynės sąjunga), A.Kubiliui (Tėvynės sąjunga), P.Grecevičiui (Tėvynės sąjunga), R.J.Dagiui (Tėvynės sąjunga), 3 tūkst. Lt parama suteikta V.Martinkaitienei (Darbo partija).
Per 2004 m. Seimo rinkimų priešrinkiminę kampaniją Darbo partija oficialiai deklaravo, jog su D.Buriak siejamai UAB „Švenčionių vaistažolės“ už įvairias suteiktas paslaugas (reklamos, renginių organizavimo, įrengimų nuomos ir t.t.) sumokėjo apie 80 tūkst. Lt. Dar apie 30 tūkst. šiai bendrovei sumokėjo tuo metu Darbo partijos iškelti kandidatai (kiekvienas nuo keleto šimtų iki keleto tūkstančių litų): S.Bajerčius, A.Bosas, V.Bukauskas, G.Bužinskas, V.Domarkas, G.J.Furmanavičius, V.Gedvilas, L.Graužinienė, A.Ivanauskas, J.Jagminas, E.Karpickienė, V.Prunskienė, M.Subačius, R.Šatkauskas.
Darbo partija UAB „Forumo rūmai“ už paslaugas, suteiktas 2004 m., Seimo rinkimų agitacinei kampanijai, deklaravo sumokėjusi apie 20 tūkst. Lt. Neatmestina galimybė, jog tokiu būdu minėtosios bendrovės, kurioms už suteiktas paslaugas teigia mokėję politikai ar politinės partijos, tiesiog legalizuoja dalį savo lėšų. Tai savo ruožtu parodo artimą tų politinių jėgų ir verslo grupių santykį“, – rašoma NSGK komiteto priimtose išvadose.
V.Uspaskichas dalyvavo ir derybose su „Lukoil“
Beje, iš penktadienį paviešintos VSD medžiagos, kuri 2006 m. rudenį buvo pateikta tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Algimantu Matulevičiui, matyti, kad V.Uspaskich, dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo Rusijos kompanijai „Lukoil“ dalyvavo ir tuometinis ūkio ministras V.Uspaskich bei kiti ministerijos darbuotojai.
VSD rašo, kad apie bandymus perimti „Mažeikių naftos“ įmonę nuolat informuodavo šalies vadovybę.
Pavyzdžiui, VSD pranešė, kad Rygoje buvo vedamos derybos tarp „Yukos“ ir „Lukoil“ dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo.
Prieštaringi veikėjai į „Mažeikių naftą“ nebuvo įleisti
Kas gi šita paslaptinga verslo grupuotė „Petrochemical Holding“/„Baltic Holding“, kuri gali būti siejama su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir net taikėsi įsigyti „Mažeikių naftą“?
2005 m. pavasarį Lietuvos Vyriausybei ir Ūkio ministerijai vadovavusiam V.Uspaskichui prisistačiusi „Baltic Holding“ bendrovė neslėpė buvusi sukurta Rusijos dujų ir naftos koncerno „Gazprom“ iniciatyva Mažeikių bendrovės akcijoms pirkti.
„Baltic Holding“ laiške Vyriausybei 2005 m. spalį prieš porą savaičių išdėstė ketinimus pirkti „Mažeikių naftos“ akcijas ir į naftos chemijos pramonę Lietuvoje investuoti apie 4 mlrd. litų. Tačiau tuometis premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas „Baltic Holding“ ketinimų rimtai nevertino, jis viešai teigė, kad įsigyti „Mažeikių naftą“ buvo tik du rimti pretendentai – Rusijos koncernai „LUKoil“ ir TNK-BP.
„Baltic Holding“ į „Mažeikių naftą“ nebuvo įleista, nes paaiškėjo, kad jos savininkai itin prieštaringos reputacijos.
Naujienų agentūra BNS 2005 m. spalio 10 d. rašė, kad mažai žinomą Austrijos bendrovę „Baltic Holding“, ketinančią varžytis dėl „Mažeikių naftos“ akcijų, į Lietuvą veda rusų kilmės verslininkas Dmitrijus Buriakas.
D.Buriakas tuomet buvo žinomas kaip bendrovės „Forumo rūmai“, sostinėje valdančio sporto, pramogų ir verslo centrą, akcininkas, rašė dienraštis „Verslo žinios“. Bendrovės „Nemuno Banga Group“ valdybos pirmininkas ir „Baltic Holding“ generalinis direktorius Klausas Frencelis sakė, kad „p. Buriakas padeda mums Lietuvoje“.
Austrų bendrovė „Petrochemical Holding AG“, tuomet Lietuvoje valdžiusi PET gamyba užsiimančią bendrovę „Nemuno Banga Group“, buvo vienintelė „Baltic Holding“ akcininkė.
Tuomet Darbo partijos lyderis ir buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas sakė, kad D.Buriakas buvo pasamdytas ar su juo sutarta, kad jis „Baltic Holding“ Lietuvoje „darytų viešuosius ryšius“. V.Uspaskicho nuomone, jam ši veikla nepavyko.
„Verslo žinių“ duomenimis, „Petrochemical Holding“ akcininkas tuomet buvo „Sachseln-Privatstiftung“ individualių asmenų fondas. Asmenys nebuvo atskleidžiami, tačiau buvo neatmetama galimybė, kad vienas iš jų ir gali būti D.Buriakas.
BNS 2005 m. spalio 3 d. citavo „Lietuvos rytą“, kuris rašė, kad Austrijos bendrovė „Baltic Holding“, ketinusi pirkti keliais milijardais litų vertinamą „Mažeikių naftos“ akcijų paketą, siejama su prieštaringai vertinamais asmenimis.
„Lietuvos ryto“ teigimu, Rusijos žiniasklaidoje teigiama, kad Mažeikių įmonės akcijų siekė ilgametis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bičiulis Jakovas Goldovskis, kuris buvo teistas dėl pinigų plovimo iš Rusijos naftos įmonių ir buvo priverstas pasitraukti iš Rusijos.
J.Goldovskis tuomet buvo vienas įtakingiausių „Petrochemical Holding“ veikėjų. Jo veikla daugiausia susijusi su naftos chemijos pramone. J.Goldovskis ir dabar yra „Petrochemical Holding“ vykdomasis direktorius.
„Baltic Holding“ akcininkai – „Gazprombank“ (55 proc.), Austrijoje registruotos įmonės „Jurimex Commerz Transit“ (10 proc.) bei „Petrochemical Holding“ (35 proc.). 2005 m. vasaros pabaigoje „Gazprom“ ir „Jurimex“ pasitraukė iš „Baltic Holding“.
2005 m. spalį išplatintame Austrijos slaptųjų tarnybų pranešime užsimenama, kad antrasis bendrovės „Jurimex“ akcininkas – Martinas Schlaffas, kuris, manoma, turi ryšių su Izraelio, Austrijos, Rusijos bei daugelio kitų valstybių aukščiausiais asmenimis bei saugumo struktūromis.
2006 m. gegužės 22 d. „Kauno diena“ pranešė, kad VSD tiria, ar Rusijos specialiosios tarnybos per ofšorines kompanijas nefinansavo Darbo partijos. Neva už tų ofšorinių kompanijų stovi Rusijos ir Ukrainos verslininkai Jakovas Goldovskis, Michailas Čiornas ir Dmitrijus Buriakas. Tačiau šis tyrimas teismo nepasiekė.
D.Buriakas – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių
Dabar 60 metų D.Buriakui Lietuvos pilietybę išimties tvarka 2001 m. suteikė prezidentas Valdas Adamkus. D.Buriakas už ypatingus nuopelnus Švenčionių kraštui paskelbtas šio rajono garbės piliečiu.
Jis prieš keletą metų buvo laikomas vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų. 2012 m. savaitraštis ekonomika.lt D.Buriako turtą įvertino apie 3,2 mlrd. litų (beveik 1 mlrd. eurų).
Bene labiausiai matoma Ukrainos ir Rusijos verslininko D.Buriako investicija Vilniuje buvo sporto, verslo ir pramogų centras „Forum Palace“. Jį D.Buriakas pastatė su savo senu verslo partneriu Šarūnu Marčiulioniu.
1996 m. D.Buriakas įkūrė ir vadovauja tarptautinei kompanijai „Vision International people group“, kuri turėjo filialą ir Lietuvoje. Jis buvo ir vienas iš jau nebeegzistuojančios Šiaurės Europos krepšinio lygos savininkų. 1999 m. D.Buriakas įsigijo UAB „Švenčionių vaistažolės“ fabriką, plėtojo Lietuvoje viešbučių verslą. Tačiau šiuo metu D.Buriako kaip asmens tarp akcininkų nėra nei „Forum Palace“ valdančioje UAB „Forumo rūmai“, nei UAB „Švenčionių vaistažolės“. Abi įmones 100 proc. valdo kita Kipro įmonė „Health Tech Property Limited“, kuri siejama su D.Buriaku.
Savo profilyje „Linkedin“ jis nurodo Lietuvoje 2017 m. įkūręs ir vadovaujantis finansinių technologijų startuoliui „Cryptaur“.
Tačiau pastaraisiais metais jis Lietuvoje nebesirodo viešumoje, daugiausia laiko praleidžia Rusijoje ir Ukrainoje, kur taip pat plėtoja verslus.
„Baltic Holding“ valdo tik viešbutį
Beveik nieko Lietuvoje nebeturi „Mažeikių naftos“ pirkimui specialiai sukurta „Baltic Holding“.
„Baltic Holding“ įmonė tiesiogiai Lietuvoje nėra stambus žaidėjas, šiuo metu kaip akcininkė valdo tik įmonę UAB „Ramusis pamarys“, kuriai priklauso viešbutis „Radisson Blu Hotel Klaipeda“.
Kas yra didžiulės „Neo Group“ gamyklos savininkai?
Tačiau su „Petrochemical Holding“/„Baltic Holding“ verslo grupe buvo siejama nuo 2004 m. veikianti įmonė „Neo Group“. Pastaroji skelbiasi esanti viena didžiausių polietilentereftalo (PET) granulių gamintojų Europoje, įsikūrusi Lietuvoje, netoli Klaipėdos uosto, valdo gamyklą. Per metus gamykloje pagaminama virš 300 tūkst. tonų, t.y. 12 proc. Europoje pagaminamo kiekio. 2016 m. bendrovės apyvarta siekė daugiau kaip 100 mln. eurų, joje dirba daugiau kaip 200 žmonių.
Tiesa, naujienų agentūra BNS 2006 m. rugpjūčio 23 d. skelbė, kad „Neo Group“ pakeitė savininkus. Tuometis „Neo Group“ gamyklos vadovas Andrius Pečkys „Lietuvos rytui“ sakė, kad bendrovė visus projektus pradėjo vykdyti iš apyvartinių bei skolintų lėšų, dėl to investuotojas – „Petrochemical Holding“ – pasitraukė, uždirbęs savo dalį.
„Šiuo metu yra trys pagrindiniai akcininkai ir keletas smulkesnių. Jie yra iš bendrovės vadovybės“, – sakė gamyklos vadovas. Pasak jo, vienas akcininkas – iš Maskvos, kitas – iš Lenkijos, o trečiasis yra irgi Europos šalies pilietis. A.Pečkys tuomet žadėjo, kad netrukus akcininkai gali tapti vieši, tačiau to iki šiol neatsitiko. 15min surinkti duomenys rodo, kad gamyklą valdančios įmonės akcininkų duomenys veda į Kiprą. Lietuvišką įmonę nuo pat 2005 metų valdė Kipro bendrovė „Retal Industries Limited“. Sužinoti tikrųjų šios įmonės savininkų 15min nepavyko. Bet šios bendrovės akcininkai nesikeitė nuo pat 2005 metų.
V.Uspaskichas neslepia pykčio
NSGK tyrime paminėtas ir su D.Buriaku bei „Baltic Holding“ susietas vėl Darbo partijai vadovauti sugrįžęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas neslepia pykčio.
Penktadienį jis išplatino komentarą, kuriame piktinasi komiteto teiginiais, jog UAB „Neo Group“ rėmė Darbo partiją.
„<...> „Nemuno bangos grupė“, kuri vėliau buvo perregistruota į UAB „Neo Group“, kuri rinkimuose į Seimą rėmė:
A.Kubilius (konservatorių partija). Gavo – 21 000 Lt;
A.Vazbys (konservatorių partija). Gavo – 21 000 Lt;
P.Grecevičius (konservatorių partija). Gavo – 21 000 Lt;
R.Dagys (konservatorių partija ). Gavo – 21 000 Lt.
Tai yra konservatorių viršūnė su jų vadovu priešaky.
Ką tai reiškia – V.Uspaskich atstovavo „Baltic Holding“? (tai yra tai pačiai „Neo Group“, iš kurios konservatoriai gavo daugiausia paramos)? Paaiškinkit man, kaip jūs suprantat tokį išsireiškimą „atstovavo“, nes jūs taip parašėte? Ar aš buvau ten įdarbintas? Ar man buvo mokama? Ar aš siūliau taisyti kokius nors įstatymus? Jūs ką ten porinot? Aš suprantu, kad jums ir konservatoriams labai apmaudu, kad ten nėra Uspaskich, o jo reitingai kilo. Ir jūs nėrėtės iš kailio kaip nors įvykdyti uždavinį ir įtraukti ten mane. O juk paskui kiti ką nors papildys, pakeis ir bus sukurta istorija. „Nežinau jis pavogė ar iš jo pavogė, bet jau nepasitikėjimas ir įtarimas yra“. Todėl nesišvaistykite žodžiais viešai apie tai, ko nebuvo.
Ir tik viena buvusi Darbo partijos narė V.Martinkaitienė (dabar jau ne narė) be partijos leidimo gavo 3000 litų.
Ir jūs drįstat vartoti tokią formuluotę – „Darbo partija ir kitos partijos gaudavo finansavimą“?
Jūs matomai visiškai nesiorientuojate skaičiuose. Tokiu atveju ne jums atlikinėti tokius tyrimus. Vien konservatorių partija ir jos atstovai tik iš šitų dviejų verslo grupių gavo 40 kartų daugiau nei Darbo partija. Ir tai vadinasi „Darbo partija ir kiti“???“, – piktinasi V.Uspaskichas.
