Kormoranų perimvietė Juodkrantėje – vienas iš lankomiausių objektų Kuršių nerijoje. Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo vis nuvažiuojantis pats ir vaikus nusivežantis parodyti erdvę, kur gamta pati tvarkosi. Į šios sengirės vietą užklysta ir laukiniai žvėrys. Galima pamatyti ir šerną, ir briedį.
„Štai čia tas baisusis kormoranų „sunaikintas miškas“ Kuršių nerijoje. Kur čia tas „siaubas“? Čia vaizdas iš apžvalgos aikštelės. Beveik nebėra kormoranų apžvalgoje. Kolonija matyti tik antram plane tolumoje. Laiko klausimas, kada ir ten bus tas pats vaizdas“, – rašė ekologas vasaros pradžioje aplankęs Juodkrantės kormoranų koloniją.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Modestas Bružas teigė, kad šiuo metu Juodkrantės kolonijoje galima stebėti unikalų reiškinį, kaip atsikuria miškas. Į Nidos pusę ar pietvakarinę sengirės dalį pasitraukę kormoranai paliko apdžiūvusias pušis, tačiau kartu ir gausiai maistinėmis medžiagomis patręštą dirvožemį.
„Galima stebėti, kaip atauga miškas, kaip viskas keičiasi. Tiesa, bioįvairovė jau kitokia: daugiausia gudobelės, šeivamedžiai, ąžuolai, beržai, pievinės pušys. Bet spygliuočių kur kas mažiau, lyginant su lapuočiais“, – vardijo M.Bružas.
Tuo metu ornitologo J.Morkūno vykdomas tyrimas atskleidė, kad ne kormoranai daro daugiau žalos žmonėms, o žmonės jiems: iš devynių sužieduotų jauniklių neišgyveno nė vienas.
Tačiau paaiškėjo įdomus faktas: pajūryje įsikūrę kormoranai gerokai apnaikino vieną invazinę rūšį jūroje.
