Alytaus pataisos namų vadovai apie mobiliojo ryšio slopinimo įrangą pradėjo svajoti dar 2011 metais, kai bene kas savaitę paaiškėdavo vis naujų telefoninio sukčiavimo atvejų.
Šioje įkalinimo įstaigoje sėdintys telefoniniai sukčiai itin pasižymėjo ne vienerius metus.
Įrangą, kuri slopintų mobilųjį ryšį Alytaus pataisos namuose, pirko ne pati įkalinimo įstaiga, o KD.
Pirmąjį departamento paskelbtą konkursą laimėjo užpernai „auksinių šaukštų“ pirkimo skandale pagarsėjusi ir vėliau į nepatikimų tiekėjų sąrašą patekusi įmonė „Nota Bene“, pagal sutartį darbus turėjusi užbaigti iki 2012-ųjų gruodžio.
Nuo vilko ant meškos
Tačiau „Nota Bene“ pradėjus darbus prasidėjo problemos.
„Visiškai užblokuoti mobilųjį ryšį įkalinimo įstaigose būtų galima tik keičiant techninę specifikaciją“, – 2013 metų pradžioje KD nusiųstą „Nota Bene“ paaiškinimą citavo „Alytaus gidas“.
Vėliau įmonė paprašė atidėti terminą, tačiau tai negelbėjo, tad galiausiai KD sutartį su „Nota Bene“ nutraukė ir ėmė ieškoti kitos bendrovės, kuriai šie darbai būtų įkandami.
2013 metų gruodį KD vadovaujant Artūrui Norkevičiui, departamentas pasirašė naują sutartį su įmone ATEA, kurios pavadinimas mirgėjo vasario pabaigoje kilusiame Santaros klinikų skandale.
Tačiau ATEA sekėsi ne ką geriau. Pagal sutartį mobiliojo ryšio slopinimo įrangą bendrovė turėjo įrengti per metus, tačiau prabėgo beveik penkeri metai, o darbai iki galo nėra atlikti.
„Na, nėra, tai ką man dabar padaryti“, – 15min paklaustas apie įrangos įdiegimą, rankomis skėstelėjo Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas.
15min žiniomis, nepaisant to, kad darbai nebaigti, visi pinigai, numatyti sutartyje – per 340 tūkst. eurų, bendrovei jau yra sumokėti.
Visi pinigai, numatyti sutartyje – per 340 tūkst. eurų, bendrovei jau yra sumokėti.
Tačiau 15min raštu atsiųstuose atsakymuose KD aiškino kitaip, esą ryšio blokavimo įranga, nors ir vėluojant, jau yra sumontuota ir eksploatacijai pateikta 2017 metų birželio mėnesį.
„Darbai pagal sutartį vėlavo, todėl bendrovė mokėjo delspinigius“, – teigė KD Bendrojo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Čepelevskis.
Anot jo, pasirašant įrangos priėmimo-perdavimo sutartį, rangovas įsipareigojo atlikti keletą nebaigtų darbų – įdiegti papildomas įrangos apsaugos priemones ir pagerinti blokavimo kokybę viename iš objektų. Šį priėmimo – perdavimo aktą, anot departamento atstovo, pasirašė Alytaus pataisos namų direktorius.
Tačiau jis 15min situaciją nušvietė kiek kitaip.
„Ne, mes nepriėmėme (sumontuotos įrangos – aut.), mes deriname, kad toliau tęsia jie darbus. Bet departamentas ten kontroliavo, ir finansus kontroliavo, mes tik pačius darbus kontroliavome, bet jie taip ir neužbaigė – ryšių reguliavimas (Ryšių reguliavimo tarnyba – aut.) neduodavo jiems pilnos, vadinkime, eigos, taip ir tęsiasi čia viskas“, – pasakojo jis.
Paklaustas, ar pasirašė kokį nors dokumentą dėl ATEA atlikto darbo priėmimo, K.Jasmontas teigė, kad pasirašė dokumentą dėl kitų bendrovės numatomų atlikti darbų.
Jis patikslino, kad pataisos namai paskirstyti teritorijomis ir dviejose ryšio slopinimo įranga veikia gerai, tačiau kitose – ne.
„Įstaiga, kuri nepriduota – aš jos negaliu prisiimti nepriduotos. Užsišovė ant tokios (įrangos – aut.), kad pradžioje ir buvo kalbama, kad įranga nelabai turi veikti taip – buvo kaip buvo, jie vis dėlto nusprendė pirkti, ir pirko“, – pasakojo jis.
„Jie turi priduoti ryšių reguliavimui (tarnybai – aut.), kad viskas veiktų. Jie pridavinėjo vieną kartą – neatitiko reikalavimų, neblokavo visko. Todėl jie derino derino, po to jau miestui trukdė. Vėlgi, sakau – daug problemų (…). Pradėjo gyventojus blokuoti (mobilųjį ryšį – aut.), paskui ta įranga strigo – nei ten, nei ten, sakyčiau, ir viskas. Tai čia didžiausia problema turbūt iš visų problemų, kad buvo nepaskaičiuota perkant, kad įstaiga stovi mieste. O toliau – mes darėme komisijas kelias, bet nieko, kaip sakant... Vis žadėdavo, žadėdavo, taip ir liko“, – apie bendrovės bandymus diegti įrangą pasakojo Alytaus pataisos namų direktorius.
K.Jasmonto minimus nesklandumus 2014 metų gruodį aprašė ir vietos spauda.
„Alytus plius“ rašė, kad tuo metu pataisos namų administracija buvo užversta skundais, kad slopinant ryšį pataisos namuose, be jo liko ir aplinkinių namų gyventojai. Tuomet K.Jasmontas aiškino, kad trukdžiai tik laikini, nes ryšys aplink buvo užblokuotas tik bandant įrangą.
Klausiamas, ar matydamas, kas vyksta, nebandė tartis su KD, kad galbūt reikėtų skelbti trečiąjį pirkimą, nes įmonė su darbu nesusitvarko, Alytaus pataisos namų direktorius sakė, jog departamento atstovai viską kuo puikiausiai matė: „Mes savo nuomonę seniai buvome išreiškę, bet kadangi jie atsakydavo, kad bandom, darysim, darom, paprasčiausias dalykas, jeigu jiems tinka pagal sutartį, tai mes darome. Mes esame tik įgyvendintojai, o jie kontroliavo sutartį.“
Jis pabrėžė, kad taikyti sankcijas gali tik KD, o ne pataisos namai, nes departamentas pirko, pasirašė sutartį ir kontroliavo finansus.
„Kas sutartį vykdo, tas ir baudžia“, – pridūrė jis.
Dėl trukdžių kalti ryšio operatoriai
Anot KD atstovo T.Čepelevskio, praėjusiųjų metų spalį ir lapkritį įranga buvo nustojusi tinkamai veikti – ją reikėjo perprogramuoti, bet dėl to esą buvo kalti mobiliojo ryšio operatoriai, pakeitę tam tikrus dažnius.
„Kalėjimų departamentas ne kartą yra kreipęsis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu, kad ši tarnyba apsvarstytų galimybę apriboti mobiliojo ryšio operatorių veiksmus, susijusius su radijo dažnių keitimu teritorijose, kuriose yra laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes dėl šios problemos valstybei tenka patirti papildomas išlaidas blokavimo įrangos derinimui, modernizacijai ir panašiai“, – teigė jis.
Pasak T.Čepelevskio, vasario pabaigoje KD šiuo klausimu įvyko pasitarimas su Ryšių reguliavimo tarnybos atstovais, kuriame aptartos galimybės pasirašyti su mobiliojo ryšio operatoriais susitarimą dėl radijo dažnių keitimo apribojimo šalia laisvės atėmimo vietų įstaigų.
Po didelių pinigų švaistymo skandalų Teisingumo ministerijos (TM) Centralizuoto vidaus audito skyrius atlieka visų KD sistemos įstaigų auditą, kurį planuoja užbaigti kovo mėnesį.
