Svarbiausia – bendradarbiauti
15min studijoje apsilankiusi priklausomybės ligų specialistė B.Jogaitė atkreipė dėmesį, kad vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai bei mobiliosios komandos visuomenėje kartais painiojamos. Anot jos, mobiliosios komandos šeimas aplanko tada, kai nustačius aukščiausią grėsmės lygį, vaikai perkeliami į saugesnę aplinką. Pagrindinis jos tikslas – įkvėpti ir padėti siekti pokyčių, kad vaikai galėtų grįžti į saugius namus.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai bei mobiliosios komandos visuomenėje kartais painiojamos.
Kitaip tariant, anot psichologės G.Starkevičiūtės, svarbiausia komandos užduotis – padėti tėvams įveikti krizę ir paskatinti spręsti pagrindines problemas.
„Mūsų darbe labai svarbus bendradarbiavimas ir dvipusis ryšys, – pridūrė ji, – kad ne tik mes savo pagalbą siūlom, bet taip pat skatiname prisėti tėvus, bendradarbiauti geranoriškai, nes jie yra savo gyvenimo ekspertai. Aišku, būna visokių situacijų ir kartais vaikai negali grįžti į šeimą, bet dažniausiai džiaugiamės tuo, kad tėvai deda pastangas ir nori susigrąžinti vaikus.“
Kaip 15min paaiškino socialinė darbuotoja G.Salickienė, šiuo metu Lietuvoje iš viso darbuojasi 12 mobiliųjų komandų – 10 apskrityse ir dvi didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune. Paprašyta paaiškinti, kaip iš arti atrodo specialistų darbas, pašnekovė atskleidė, kad gavus pavedimą, visų pirma, vertinama turima informacija, susiję dokumentai, konsultuojamasi su kitais specialistais ir tik tada vykstama į šeimą.
„Tėvų LiNIJA“
- Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
- Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
- Daugiau informacijos - https://www.tevulinija.lt/
Kiekvienas atvejis – unikalus
„Konsultacijų skaičius nėra apibrėžtas, orientuojamės į tai, kiek žmogui reikia“, – teigė B.Jogaitė.
Anot jos, kartais rezultatai būna labai greiti, pavyzdžiui, žmogus iškart ryžtasi vykti į reabilitacijos bendruomenę, tačiau pasitaiko, kad siekiant pokyčių tenka padirbėti ilgiau. Kiekvienu atveju, pasak socialinės darbuotojos, būtina pajausti žmogų ir suprasti, kokia pagalba jam reikalinga.
„Kiekvienas atvejis unikalus, – patirtimi dalijosi psichologė, – ir visi tėvai reaguoja skirtingai. Dažniausiai reaguoja liūdesiu ir išgyvena sunkius jausmus, todėl visada bandome nuraminti žmogų, kad jis nepalūžtų.“
G.Starkevičiūtės teigimu, pasitaiko priešiškai nusiteikusių ir net abejingų šeimų, bet galiausiai pavyksta susivienyti dėl bendro tikslo – vaiko gerovės.
„Kai kurios šeimos nesupranta, kad situacija prasta, dėl to, kad vaikai paimami ne pirmą kartą ir visada juos grąžindavo – užtekdavo tik išsiblaivyti. O dabar mes sakome, kad vaikams tai nesaugi aplinka, kad tai juos pažeidžia kaip asmenybes ir, kad norime padėti šeimą atstatyti. Tikrai, kai kuriems tėvams, ypač kai būna daugkartinis paėmimas, reikia paaiškinti, kad situacija tikrai yra sudėtinga“, – patirtimi dalijosi psichologė G.Starkevičiūtė.
Dažniausiai pasitaikanti vaikų paėmimo priežastis – tėvų priklausomybė nuo alkoholio.
15min studijoje apsilankiusi priklausomybės ligų specialistė B.Jogaitė atskleidė, kad dažniausiai pasitaikanti vaikų paėmimo priežastis – tėvų priklausomybė nuo alkoholio. Psichologė G.Starkevičiūtė pridūrė, kad vaiko nepriežiūrą kartais lemia psichikos ligos, pavyzdžiui, negydoma šizofrenija. Vaistų atsisakiusio artimojo elgesys gali tapti nevaldomas ir net kelti pavojų vaiko gyvybei. „Tokiais atvejais, – atviravo ji, – užmegzti ryšį – labai sudėtinga.“
Žala vaikui – neatitaisoma
Anot G.Salickienės, su krizėmis susiduria kiekviena šeima, tačiau viskas priklauso nuo to, kokį sprendimo būdą pasirenka, ar į iššūkius žiūri pozityviai, kokiu būdu drausmina ir skatina vaiką. Ji pabrėžė, kad tėvystės įgūdžiai nėra įgimtas dalykas, to reikia mokytis.
B.Jogaitės teigimu, Kauno apskrityje apie 90 proc. šeimų, kuriose nustatytas aukščiausias grėsmės lygis ir vaikai paimti, turi priklausomybę nuo alkoholio. Nors statistika liūdna, priklausomybės ligų specialistė atkreipė dėmesį, kad šiai problemai spręsti skiriama vis daugiau dėmesio.
Pasak jos, alkoholikų šeimose augantys vaikai patiria nuolatinį stresą, o dėl jo patiriama žala – neretai didesnė negu pačiam geriančiajam. G.Starkevičiūtė papildė kolegę: „Tėvų nepriežiūra, netinkamas elgesys pažeidžia visas vaiko raidos sritis: emocinę, fizinę, protinę, pažintinę, socialinę, elgesio. Kuo vaikas mažesnis, tuo jie greičiau atsiranda ir yra ilgalaikiai.“
Vis dėlto, pasak jos, laiku pastebėjus problemą ir taikant kompleksinę pagalbą, neigiamus padarinius galima sumažinti. Psichologės teigimu, tyrimai rodo baisius dalykus – jeigu augant vaikui nebuvo užtikrinta saugi aplinka, padidėja tikimybė, kad užaugęs toks žmogus sirgs depresija, turės elgesio, asmenybės ar kitų sutrikimų.
Vaiko paėmimas iš šeimos niekada nesukels tokios žalos, kokią daro gyvenimas nesaugioje aplinkoje.
15min kalbinta G.Starkevičiūtė pabrėžė, kad vaiko paėmimas iš šeimos niekada nesukels tokios žalos, kokią daro gyvenimas nesaugioje aplinkoje, kurioje patiriama nepriežiūra, naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas. Todėl, anot jos, labai svarbu, kad visuomenė neliktų abejinga.
Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigalios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, o kaip keisis mobiliųjų komandų darbas? Socialinė darbuotoja G.Salickienė pasidalijo geromis žiniomis. Visų pirma, pasak jos, komandos su šeimomis dirbs ne 14, kaip yra dabar, o kone dvigubai ilgiau – 30 dienų ir turės galimybę šį terminą pratęsti. Be to, pagalba bus teikiama visai šeimai, taip pat ir vaikams. Kaip atskleidė pašnekovė, nuo Naujųjų visoje Lietuvoje dirbs daugiau mobiliųjų komandų, todėl pagalba bus dar prieinamesnė.
