Papildomus pajėgumus Lietuvos kariuomenė aktyvavo tada, kai pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis dėl masinio migrantų antplūdžio – Druskininkuose nuspręsta įrengti priešakinę operacijų bazę.
Tam, pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, tiko kelios vietos, bet labiausiai – savivaldybės valdomas pakilimo takas, esantis šalia pasienio užkardos.
-
Kariuomenės vadas V.Rupšys: pajėgos perdislokuotos ten, kur gali būti pažeidimų
-
Nepaprastoji padėtis – apribojimai galios ir pasienio ruože, ir užsieniečių apgyvendinimo vietose
-
Prezidentas dėkojo pasienyje su Baltarusija budintiems kariams už saugumo užtikrinimą
-
Augant migrantų bandymams patekti į šalį vilkikuose, gali būti uždaryti pasienio punktai
Pakilimo takas – prioritetinė vieta
„Aktyvavus papildomus pajėgumus nedelsiant buvo atliktas vietovės vertinimas ir identifikuotos vietos Druskininkuose, kur būtų patogu įrengti priešakinę operacijų bazę – vietą, esančią kaip įmanoma arčiau užduočių vykdymo vietos – pasienio.
Pirmuoju prioritetu numatytas pakilimo takas, esantis šalia VSAT Druskininkų pasienio užkardos.
Pasirinktos kelios vietos, kurios potencialiai atitiktų reikalavimus priešakinės operacijų bazės įrengimui – dėmesys buvo kreipiamas į privažiavimo kelius, plotą, paviršiaus pagrindą, taip pat – ar yra galimybė prisijungti prie esamų komunikacijų.
Dėl šių kriterijų, taip pat ir dėl arti esančių VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnybos – 15min) komunikacijų, pirmuoju prioritetu numatytas pakilimo takas, esantis šalia VSAT Druskininkų pasienio užkardos“, – atsakyme 15min dėstė kariuomenė.
Dėl šios ir dar kelių vietų prioriteto seka kariuomenė nurodė besikreipusi į jų savininkus. Tai buvo daroma užklausiant tiesiogiai.
„Tokiais atvejais kariuomenė klausimus sprendžia tiesioginiais arba telefoniniais pokalbiais, nes oficialių raštiškų užklausimų siuntimas atimtų brangų laiką ekstremaliose situacijose, o vietos prieinamumo negarantuoja.
O tiesioginis derinimas leidžia užtikrinti greitą reakciją ir tai yra vienas iš pagrindinių faktorių, leidusių kariams sėkmingai ir operatyviai paremti VSAT bei apsaugoti Lietuvos žmones“, – tikino kariuomenė.
Tiesiogiai kreipėsi į vicemerą
Pirmiausia dėl pakilimo tako naudojimo buvo susisiekta su Druskininkų savivaldybės vicemeru Linu Urmanavičiumi. Jis esą davė neigiamą atsakymą.
„Dėl pirmos prioritetinės vietos, tinkamos priešakinei operacijų bazei, lapkričio 9 dieną Lietuvos kariuomenės Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono atstovas telefonu susisiekė su Druskininkų savivaldybės vicemeru.
Buvo gautas neigiamas atsakymas.
Į kariuomenės atstovo klausimą, ar būtų galima kariuomenės reikmėms (stovyklos įrengimui, apgyvendinti karius, kurie remia VSAT) pasinaudoti Druskininkų miesto savivaldybės valdomu pakilimo taku prie VSAT Druskininkų pasienio užkardos, buvo gautas neigiamas atsakymas ir pasiūlyta naudotis Lietuvos kariuomenės ar VSAT turima infrastruktūra“, – dėstė kariuomenė.
Tuomet, pasak jos, dėl kitos teritorijos, adresu Statybininkų g. 5, telefonu susisiekta su ją valdančiais verslininkais.
Jie sutiko laikinai įsileisti karius.
„Gavus jų sutikimą laikinai suteikti teritoriją Lietuvos kariuomenės reikmėms, su savininkais buvo pasirašyta tipinė sutartis, o jų teritorijoje pradėta įrenginėti stovykla – esame dėkingi verslininkams už nedelsiant priimtą sprendimą padėti kariams atlikti Lietuvai svarbias užduotis“, – pažymėjo kariuomenė.
Stovyklos neperkėlė, bet taku pasinaudojo
Vėliau, pasak kariuomenės, savivaldybė pripažino klaidą ir leido naudotis jos valdomu pakilimo taku.
Tačiau ten perkelti karių stovyklą esą buvo per vėlu – įsikūrė tik bepiločius orlaivius valdantys kariai.
Pasak savivaldybės, įvyko nesusikalbėjimas ir Lietuvos kariuomenė gali naudotis pakilimo taku neribotam laikui.
„Lapkričio 11 dieną VSAT Druskininkų pasienio užkardos vadovybė perdavė kariuomenės atstovams informaciją, gautą iš Druskininkų savivaldybės, jog, pasak savivaldybės, įvyko nesusikalbėjimas ir Lietuvos kariuomenė gali naudotis pakilimo taku neribotą laiką.
Kadangi savivaldybės leidimas duotas tik po dviejų dienų, karių stovykla jau buvo įrengta esamoje vietoje ir į naują neperkelta. Tačiau pakilimo take, kuriuo jau buvo gautas leidimas pasinaudoti, išsidėstė bepiločius orlaivius valdantis karių vienetas“, – aiškino kariuomenė.
Esant ekstremaliai situacijai, bendrauja kitaip
Ji pažymėjo, kad Lietuvos kariai naudojosi ir naudojasi ir kitų savivaldybių – Varėnos ir Lazdijų rajonų – infrastruktūra:
„Kuri buvo suteikta derinantis tiesiogiai, be oficialių raštiškų kreipimųsi. Visa papildoma parama taip pat buvo suteikta paprašius žodžiu.“
„Iškilus ekstremaliai situacijai Lietuvos kariuomenė turi reaguoti nedelsiant – reakcijos laikas nuo pajėgumų aktyvavimo momento skaičiuojamas valandomis ir minutėmis.
Tokiais atvejais kariuomenė sutrumpina visas biurokratines procedūras iki minimumo arba išvis jų atsisako – visi klausimai derinami čia ir dabar, tiesioginiais ir telefoniniais pokalbiais, atsisakoma beveik visų raštiškų prašymų ar užklausų“, – tikino kariuomenė.
Vicemeras: pasiūliau alternatyvą
Druskininkų savivaldybės vicemeras L.Urmanavičius patvirtino sulaukęs Lietuvos kariuomenės kreipimosi dėl galimybės naudotis savivaldybės valdomu pakilimo taku.
Kariuomenei jis teigė pasiūlęs kitą vietą – esą ji būtų tinkamesnė.
Pasiūliau karių stovyklą įrengti Švendubrės upių pasienio kontrolės punkte.
„Lapkričio 9 dieną gavau neoficialų Lietuvos kariuomenės atstovo skambutį dėl galimybės įrengti karių stovyklą Druskininkų aerodrome.
Telefoninio pokalbio metu kaip alternatyvą pasiūliau karių stovyklą įrengti Švendubrės upių pasienio kontrolės punkte, kur yra stacionarūs, karių apgyvendinimui tinkami pastatai, yra visa inžinerinė infrastruktūra ir kariams būtų užtikrintos geresnės sąlygos – galbūt net nereiktų palapinių“, – atsakyme 15min dėstė vicemeras.
Vėliau kariuomenė į savivaldybę, pasak jo, kreipėsi oficialiai.
Savivaldybė: viskas buvo suderinta, kariai dislokuoti
Tą patvirtino ir savivaldybė, tačiau išdėstė visiškai kitokią istorijos versiją nei kariuomenė – esą viskas buvo suderinta vos tik kariuomenė kreipėsi.
„Lietuvos kariuomenė lapkričio 9 dieną kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl iškilusio poreikio dislokuoti karius ir karinių oro pajėgų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių Druskininkų aerodrome.
Tą pačią dieną Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko skambučiu viskas buvo suderinta.
Tą pačią dieną Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko skambučiu viskas buvo suderinta, duoti savivaldybės administracijos atsakingų specialistų kontaktai.
Kariai Druskininkų aerodrome dislokuoti lapkričio 17 dieną“, – 15min nurodė savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė.
Daugiau į Druskininkų savivaldybę dėl karių dislokacijos, pasak jos, kreiptasi nebuvo.
Bazėje – visi patogumai
Bazėje Druskininkuose Lietuvos kariuomenės logistikos padalinių kariai įrengė visą tokioms vietoms įprastą infrastruktūrą: šildomas palapines, valgyklą, sanitarines zonas, technikos parkavimo vietas, užtikrino elektros tiekimą, apšvietimą ir kitas nuolatiniam buvimui reikalingas paslaugas, anksčiau skelbė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Nepaprastoji padėtis pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 km į valstybės gilumą nuo jo įsigaliojo lapkričio 10-ąją.
Ji įvesta dėl „masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės visuomenės rimčiai“ ir galios bent mėnesį.
Nepaprastosios padėties metu numatyta pasitelkti Lietuvos kariuomenę, kuri įgyvendintų „nepaprastąsias priemones“.
