Naujas MMC muziejus turėtų iškilti vietoje buvusio „Lietuvos“ kino teatro 2019 metais. Muziejuje Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų ligi šių dienų.
Investuos 5 mln. eurų
Išimtinai privačiomis lėšomis privačiame sklype statomas Modernaus meno centro muziejus pripažintas valstybei svarbiu kultūros objektu. Jo statybas planuojama pradėti 2017 metais ir užbaigti 2019 metų pradžioje. Investicija į muziejaus pastatą turėtų siekti apie 5 mln. eurų.
„Studio Libeskind“ kartu su partneriais Lietuvoje „Do architects“ ir „Baltic engineers“ projektuojamas 3100 kv.m muziejaus pastatas iškils vos už kelių žingsnių nuo istorinio Vilniaus senamiesčio. Kaip sako projekto sumanytojai, „naujas pastatas turėtų tapti kultūriniais vartais tarp Vilniaus praeities ir dabarties“.
„Šiandien yra labai labai smagi diena Vilniuje, nes po ilgo laiko mes kalbame apie naujo, didelio, gražaus, išskirtinio kultūrinio objekto startą, ko jau ilgą laiką nebuvo. Juolab kalbame apie startą tokio objekto vietoje, kuri ilgai buvo paskendusi konfliktuose ir nelabai vaisingose diskusijose. Bet šiandien aš matau, kaip šitas puikus objektas atsiras vietoje, kuri bus nauja Vilniaus pažiba“, – projekto pristatymo spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Meras neapsėjo be padėkos V.Butkui, pažymėdamas ne tik jo dosnumą, estetinį skonį, bet ir kantrybę bei užsispyrimą. O miestas pasiryžęs aktyviai dalyvauti įgyvendinant projektą, tiesa, finansinės paramos R.Šimašius nepažadėjo, tik tikimasi prisidėti, kad viskas vyktų sklandžiai.
Vieša, patraukli erdvė
„Modernaus meno centro muziejus taps ne tik ypatingos kolekcijos namais, bet savo dizainu sujungs muziejaus erdves su miestu ir taps nauju kultūros centru vilniečiams“, – sakė projektą rengiantis architektas Danielis Libeskindas, pabrėždamas, kad Vilniuje jis buvo ne vieną kartų ir tai jam mielas miestas.
Labai svarbu susieti Vilniaus „aukso“ dalį su dabartiniu, šiuolaikiniu Vilniumi, – sakė D.Libeskindas.
Architekto teigimu, tai bus viešoji erdvė, trauksianti lankytojus – gyventojus, miesto svečius, kurie ten turės daug įvairios veiklos. „Labai svarbu susieti Vilniaus „aukso“ dalį su dabartiniu, šiuolaikiniu Vilniumi“, – sakė D.Libeskindas, pristatydamas savo viziją.
MMC bus ne tik muziejus ir meno erdvė, bet ir vieta, kur galima bus bendrauti ar tiesiog išgerti kavos. „Pastatas yra labai kompaktiškas, trijų aukštų, jo aukštingumas neviršis aplinkinių pastatų“, – būsimo projekto detales atskleidė architektas.
Šalia bus ir nedidelis parkas, vietą ketinama pritaikyti šeimoms su vaikais.
Tikslas – išsaugoti Lietuvos meną
Pasak paties V.Butkaus, šio centro tikslas – sukaupti ir išsaugoti Lietuvos menininkų darbus. „Mūsų statomas muziejus padarys kolekciją prieinamą visiems Lietuvos žmonėms ir svečiams iš užsienio bei prisidės prie šalies kultūros puoselėjimo“, – kalbėjo V.Butkus.
MMC muziejuje bus eksponuojama daugiau nei 4000 Lietuvos menininkų darbų, tarp kurių – Vinco Kisarausko tapyba „Krintantis sulaužytas žmogus“ (1965 m.), Arvydo Šaltenio „Moteris“ (1972 m.), Kosto Dereškevičiaus „Pašto dėžutės“ (1987 m.), Antano Sutkaus fotografijos „J. P. Sartre ir S. de Beauvoir Lietuvoje“ (1965 m.), Deimanto Narkevičiaus video „Nesprogusios bombos poveikis“ (2008 m.).
„Daugybė žmonių klausė, kodėl renkatės išleisti pinigus menui. Atsakymas labai paprastas: mes jį mylime ir norime, kad ir kiti jį mylėtų“, – sakė V.Butkus, prisimindamas, kaip pardavė bendrovę „Fermentas“ ir atsidavė savo kolekcijai.
MMC įsikurs buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje, senasis pastatas bus nugriautas. Tačiau specialios salės kinui naujame centre nebus, nes Vilnius tam specialiai pritaikytų erdvių jau turi ne vieną.
„Kita vertus, mes turime 200 vietų salę, čia numatytos ir platesnės funkcijos, taip pat ir kino demonstravimas. Bet tai bus kinas, susijęs su moderniu menu“, – pasakojo V.Butkus, pabrėždamas, kad negirdėjęs, jog kas nors priešintųsi MMC statyboms šioje vietoje, kaip buvo priešinamasi gyvenamųjų ir komercinių patalpų statyboms.
Pastatas derės senamiestyje
Muziejaus pastato projekto idėja – stačiakampiame tūryje atsirandantis įkirtimas tarsi simboliški kultūros vartai, jungiantys senąjį miestą su pastato vidumi ir jame esančia kolekcija. Tiesių linijų pastato fasadas bus padengtas šviesaus, grublėto betono plokštėmis. Vidinis kiemelis įstrižai perskros visą pastatą nuo vieno kampo iki kito. Jo akcentu taps ryškūs laiptai, jungiantys muziejaus vidaus erdves su miestu ir aikšte, bei kylantys į apželdintą skulptūrų terasą.
Didelio ekspresyvaus vidinio kiemo įterpimas į stačiakampių formų pastato tūrį leidžia architektams atverti visą pastatą, įstiklinant jį nuo lubų iki žemės ir pripildant erdves natūralia dienos šviesa. Pietinėje pusėje šviesa į ekspozicijų sales bus reguliuojama penkių metrų konsolės dėka, kuri šilčiausiais vasaros mėnesiais mes natūralų šešėlį.
Atvykdami iš senojo miesto pusės, lankytojai įžengs į erdvų, saulės šviesos pripildytą fojė. Laisvo atviro plano galerijų erdvėms yra skirta net 1000 kv.m. Jose tilps nuolatinė ir laikinos muziejaus kolekcijos.
Su A.Zuoku nesutarė
Apie brangią dovaną Vilniaus miestui prabilta jau senokai, kai verslininkas V.Butkus, 2010-aisiais pardavęs bendrovę „Fermentas“, pažadėjo į MMC statybas ir kolekciją investuoti apie 20 mln. Lt. Dar 10 mln. Lt tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. O po kelerių metų MMC taptų visiška valstybės nuosavybe.
V.Butkus, 2010-aisiais pardavęs bendrovę „Fermentas“, pažadėjo į MMC statybas ir kolekciją investuoti apie 20 mln. Lt. Dar 10 mln. Lt tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
2011-ųjų balandžio 14-ą buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, žadėta, kad per metus bus parengtas teritorijos detalusis planas. MMC turėjo būti pastatytas ant Neries kranto, šalia Nacionalinės galerijos. Tiesa, parašus kartu su V.Butkumi memorandume tuomet dėjo meras konservatorius Raimundas Alekna, o jau po penkių dienų į šias pareigas atėjo naujus savivaldos rinkimus laimėjęs ir valdančiąją daugumą sudaręs Artūras Zuokas.
Pastarasis ant Neries kranto yra svajojęs matyti kitą meno muziejų – Guggenheimo muziejų. Nors šios svajonės jam teko atsisakyti netekus pareigų po pralaimėtų rinkimų 2007 metais, kalbėtasi ir su Sankt Peterburgo „Ermitažo“ atstovais, kad Vilnius galėtų turėti tokio lygio muziejų.
Praėjo metai, dveji, o detaliojo plano kaip nebuvo, taip nebuvo. 2013-aisiais V.Butkus 15min.lt prisipažino – „Palikime jį svajonėms“. Tačiau kartu ieškota kitų galimybių, kur MMC rastų sau namus. Ir tai padaryti pavyko.
Kino filmai „Lietuvos“ kino teatre nerodomi jau dešimtmečius, be mažų išimčių čia nevykdoma jokia veikla. O netrukus ir pats statinys gali būti nušluotas nuo žemės paviršiaus.
Sklypą sostinės Pylimo gatvėje, kuriame stovi buvęs „Lietuvos“ kino teatras, valdo V.Butkaus įkurta įmonė „MMC projektai“. Kai bus pastatytas MMC, jame įkurdinta V.Butkaus surinkta kolekcija, muziejus ateityje gali pereiti ir valstybei, jei ši prisiimtų įsipareigojimus jį išlaikyti.
