VU neslepia pasididžiavimo – kelerius metus trukusios statybos baigtos ir biblioteka oficialiai atvėrė duris. VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės teigimu, noras turėti naują biblioteką gimė gerokai anksčiau, nei pradėta ruošti techninį projektą, kuris buvo parengtas 2006 metais. Prieš tai keli VU rektoriai, bibliotekų vadovai ieškojo būdų gauti pinigų ir pradėti statyti naująją biblioteką. Pirmoji finansinė parama gauta 2004 metais.
Sunkiausia – gauti lėšų
„Sunkiausia buvo gauti finansavimą pastatui projektuoti ir statyti. Techninis projektas buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, o statyboms teko ieškoti lėšų kitur. Nors gauta ES parama, tačiau be valstybės pagalbos nebūtų pavykę“, – kalbėjo I.Krivienė.
Sąmata buvo didesnė, tačiau paaiškėjus, kad bus gauta 100 mln. Lt, išlaidas teko apkarpyti, bet, anot I.Krivienės, dėl to pastatas tikrai nenukentėjo.
Modernioje bibliotekoje daug naujovių, visiškai automatizuota knygų išdavimo tvarka. Direktorė taip pat išskyrė bendravimui skirtas erdves – tiek moksliniam, tiek paprastam žmogiškajam pasibuvimui. Šiuolaikinė biblioteka neįsivaizduojama be kompiuterių, interneto prieigų. Taip pat yra erdvių skirtų tėvams atėjusiems su vaikais.
MKIC statyba finansuota Europos regioninės plėtros fondo (85 mln. Lt) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (15 mln. Lt).
Koją kišo viešieji pirkimai
Didžioji kliūtis įgyvendinant tokius projektus – kai kurie protu nesuvokiami viešųjų pirkimų įstatymo „fokusai“, – kalbėjo J.Banys.
Anot VU laikinojo rektoriaus Jūro Banio, statant šią biblioteką vieningai dirbo daugelis universiteto padalinių, buvo konsoliduotos pajėgos, žmogiškieji ištekliai, neskaičiuojamos darbo valandos. „Tai didžiulė patirtis suvaldyti 100 mln. Lt projektą, o tai nėra lengva. Viena iš problemų – viešieji pirkimai. Mes šią biblioteką turėjome atidaryti žymiai anksčiau. Ją turėjo atidaryti prof. Benediktas Juodka, tai jo kūdikis. Bet didžioji kliūtis įgyvendinant tokius projektus – kai kurie protu nesuvokiami viešųjų pirkimų įstatymo „fokusai“, – kalbėjo laikinasis rektorius.
Rektorius prisiminė, kad paskutinis naujas universiteto pastatas iškilo dar 1978 metasi, tai buvo Fizikos fakultetas. Po kelerių metų šalia bibliotekos turėtų iškilti, anot J.Banio, Fizinių ir technologijos mokslų bei Gyvybės mokslų centrai.
Kiek bus naudojamasi erdvėmis, patalpomis, bibliotekoje esančia technika, darbuotojai tvirtina pamatysią, kai atversime duris visiems norintiems. Tai bus ketvirtadienį ir bibliotekoje lankytis galės ne tik universiteto studentai, bet visi norintys, tereikia būti vyresniam negu 16 metų ir turėti asmens dokumentą. „Rinkdamiesi techniką, mes galvojame apie tuos žmones, kurie gimė ir užaugo su kompiuteriais, apie taip vadinamąją „Google“ kartą, tam, kad galėtų kurti, atrasti, modeliuoti kažką naujo ne tik studijų metu, bet ir kurdami savo ateitį“, – sakė I.Krivienė.
Įkvėpimo sėmėsi iš gamtos
Bibliotekos architektas Rolandas Palekas neskuba savo kūriniui klijuoti kokių nors pavadinimų. Esą būtų malonu, jeigu kiekvienas čia matytų kažką savo. „Įkvėpimo sėmėmės iš gamtos. Jeigu tai būtų senamiestis, būtų kitaip, o čia gamta. Norėjome tą vaizdą įtraukti, kad būdamas viduje jaustum, jog esi gamtoje, miškas šalia. Tikiuosi, tai pavyko realizuoti, žmonės taip ir jausis, kaip bandėme įsivaizduoti, kad jie turėtų jaustis“, – kalbėjo R.Palekas.
Architekto teigimu, galutinis pastato vaizdas neatitinka 100 proc. tos idėjos, kas buvo sugalvota iš pat pradžių, kai tai dar buvo tik svajonė. „Visi kiti žingsniai yra kompromisas, statybos visada yra kompromisas. Šiuo atveju svarbiausi dalykai šiame pastate realizuoti. Kai manęs klausia, kiek idėjos įgyvendinta, sakau, kad 80-90 proc., o tai yra daug“, – kalbėjo R.Palekas.
Pirmasis parėmė Švedijos karalius
Šiuo atveju svarbiausi dalykai šiame pastate realizuoti. Kai manęs klausia, kiek idėjos įgyvendinta, sakau, kad 80-90 proc., o tai yra daug, – kalbėjo R.Palekas.
Bibliotekos atsiradimo idėją XX a. pab. finansiškai parėmė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI. Kai finansinė situacija atrodė beviltiška, 1998 metais įsisteigęs naujos bibliotekos statybos paramos fondas „Mokslo šviesa“ paskelbė akciją „Aukok ir įsiamžink“. 2004–2006 m. parengtas naujosios VU bibliotekos techninis projektas tapo Europos struktūrinės paramos paraiškos dalimi, o 2010 m. prasidėjo MKIC statybos.
MKIC kompleksą (daugiau nei 14 tūkst. kv. m) sudaro trys korpusai. Didžiausiame 5 aukštų pastate įrengtos socialinių mokslų skaityklos ir konferencijų salė, kitas 4 aukštų pastatas skirtas fizinių ir technologijos mokslų skaitykloms. Mažiausiame korpuse dirba personalas, o jo apatiniame aukšte įrengta kavinė.
2 požeminiai aukštai skirti techniniam aukštui ir saugykloms, kuriose telpa 1,8 mln. spaudinių. Devyniose MKIC skaityklose, IT laboratorijoje, seminarų ir grupinio darbo patalpose vienu metu gali dirbti per 800 lankytojų.
Anot VU bibliotekos atstovų, nuo projektavimo pradžios buvo siekiama, kad MKIC būtų atvira ir lengvai transformuojama erdvė studijoms, mokslui, darbui ir bendravimui. „Unikalios architektūros (arch. Rolandas Palekas) statinyje, organiškai įsiliejusiame į peizažą, dera funkcionalumas ir atvirumas. Čia stengtasi sukurti kūrybišką, įkvepiančią aplinką, kad kiekvienas, ateinantis į centrą, rastų jo lūkesčius tenkinančią informacinę, fizinę ir technologinę infrastruktūras: įvairių tipų ir formų kokybiškus informacijos išteklius, individualaus ir grupinio darbo vietas, atviras skaityklas ir erdves mokslinėms konferencijoms, poilsio saleles jaukiam pokalbiui prie kavos puodelio bei žaidimų kambarį vaikams“, – rašoma VU bibliotekos išplatintame pranešime.
MKIC yra pirmasis statinys Saulėtekio mokslo, verslo ir studijų slėnyje. Netrukus Saulėtekio slėnyje bus pradėti statyti du dideli nacionaliniai mokslinių tyrimų centrai: Fizinių ir technologijos mokslų ir Gyvybės mokslų, ateityje kursis verslo įmonės.
VU biblioteka pirmą kartą paminėta 1570 gegužės 12 d. Vilniaus kapitulos dokumentuose. Ji yra seniausia ir turtingiausia valstybinės reikšmės akademinė biblioteka Lietuvoje. Joje saugomos kultūros paveldo retenybės: seniausia Lietuvoje esanti spausdinta knyga – inkunabulas (ankstyviausio spaudos laikotarpio knyga) Rabano Mauro „Opus deuniverso“ (1467) ir vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių.
