Užupio ir Paupio gyventojai piktinasi, kad palei Vilnią iškils pernelyg aukšti pastatai. Be to, statybų metu sunkiasvorės mašinos ratus suks Užupio ir Paupio rajonų gatvėmis, mat kitų kelių nėra ir jų tiesti nežadama. Nežadama plėsti ir socialinių paslaugų infrastruktūros, t.y. statyti naujų mokyklų, vaikų darželių, didesnių parduotuvių.
Užtat skaičiuojama, kad 6,8 ha teritorijoje tarp Maironio, Aukštaičių, Paupio, Zarasų ir Polocko gatvių iškilsiančiuose namuose bus 960 butų, juose gyvens 2200 žmonių. Detaliajame teritorijos plane taip pat numatoma, kad atsiras ir biurų, amatų dirbtuvių, parduotuvių, kavinių – iš viso apie 500 darbo vietų.
„Skaiteks“ gamyklos teritorija būtų pirmoji sutvarkyta būsimojo Vilniaus „Architektūros parko“ dalis. Anot teritorijos plėtotojos bendrovės „PST investicijos“, naujas kvartalas dalį vilniečių paskatins grįžti į miestą, o ne kurtis priemiesčiuose.
Namus stato, vaikus pamiršta
Vietiniams gyventojams pristatydamas naujo kvartalo detalųjį planą vienas projekto rengėjų –
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./„Skaiteks“ pastatai šiuo metu atrodo taip. |
savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyr. architektas Mindaugas Pakalnis – dėstė, kad naujų mokyklų ir vaikų darželių statyti neketinama. Esą Užupyje jų pakanka ir būsimiems kvartalo gyventojams dėl to problemų nebus.
Tai gerokai nustebino Paupio gatvėje gyvenančią Dalią Mikoliūnaitę. Dvejų metų dukterį auginanti moteris architektui priminė, kad Užupio ir Paupio vaikai eina tik į vieną darželį „Užupiukas“, o eilės ten tokios, kad vietos tenka laukti net trejus metus.
„Pasakyta, kad socialinė infrastruktūra šioje vietoje pakankama ir nereikia miestui nieko galvoti papildomai. Net užsirašiau šį sakinį, nes tai nesąmonė“, – užrašus rodė moteris.
Aukšti namai užgoš saulę
Teritoriją plėtojančios kompanijos „PST investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys tikino, kad rengiant projektą siekiama kuo labiau suderinti verslo, paveldosaugininkų ir gyventojų interesus. Tačiau pastariesiems taip neatrodo. Ypač jiems kliūna, kad nauji namai bus pernelyg aukšti.
Aukščiausi pastatai šiame kvartale turėtų būti iki 27 metrų, tačiau dauguma jų bus maždaug dešimčia metrų žemesni ir einant link Vilnios upės bei Paupio gatvės žemės. Namai esą nebus aukštesni, nei dabar stūkso „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje.
Tačiau gyventojų nuomone, namai turėtų būti dar žemesni, nes vargu ar sovietmečio statiniai – tas orientyras, pagal kurį galėtų būti formuojamas naujasis rajonas.
M.Pakalnis aiškino, kad norima išsaugoti pramoninį paveldą ir pritaikyti jį naujam gyvenimui. „Istorinę, architektūrinę vertę turintys statiniai bus restauruojami. Išsaugoma ir esama gatvių struktūra su senamiesčiui nebūdinga tiesia Aukštaičių gatvės ašimi. Ji atsirado kažkada čia buvusio kanalo vietoje“, – kalbėjo jis.
Žemė užteršta nafta
Tyrimai parodė, kad vietomis užteršta net iki 8 metrų grunto. Skaičiuojama, kad jam iškasti reikės apie 10 mln. Lt.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas pastebėjo, kad toje teritorijoje yra vos keletas pastatų, kuriuos verta saugoti. Bet prieš tai dar reikėtų įvertinti, kaip smarkiai jie užteršti.
„Ten stovėjo galingos staklės, kurioms buvo reikalingi naftos produktai. Jie tekėjo tiesiai į žemę. Gruntas yra permirkęs ne vieną metrą“, – tikino V.Karčiauskas.
Tyrimai parodė, kad vietomis užteršta net iki 8 metrų grunto. Skaičiuojama, kad jam iškasti reikės apie 10 mln. Lt. „PST investicijos“ kartu su Vilniaus savivaldybe jau pateikė paraišką Aplinkos ministerijai gauti beveik 7 mln. Lt iš Europos Sąjungos fondų. Projekto vykdytojai ketina patys pridėti dar kiek daugiau nei 3 mln. Lt. Iškasus užterštą gruntą, „PST investicijos“ atstovų teigimu, tai bus kruopščiausiai išvalyta pramoninė teritorija sostinėje.
Kultūros paveldo departamentas Paupio teritorijos detalųjį planą dar turės derinti. Tuomet, anot V.Karčiausko, ir bus galima išsakyti daugiau komentarų. „Procedūra nebus lengva. Jau sulaukiau gyventojų skambučių ir supratau, kad pasipriešinimas yra nemenkas“, – sakė V.Karčiauskas.
Rizikuoja sugriūti
Ir iš tiesų, teritorijos valymas ir pastatų griovimas – tai dar viena bėda, su kuria nenori kartu
 |
| Žadama, kad taip atrodys Paupys ateityje. |
gyventi „Skaiteks“ gamyklos kaimynai. Ypač tie, kurie įsikūrę Paupio gatvėje.
„Mūsų didelis trijų aukštų namas Paupio g. 17 stovi ant kelių akmenų, kurie net nėra sutvirtinti. Mes neturime rūsių, nes po namu teka šaltiniai. Jau dabar kai pravažiuoja kiek sunkesnė mašina, visas namas dreba. Sienos suskilinėjusios, remontuok neremontavęs – nieko nepadarysi“, – D.Mikoliūnaitė neslėpė, kad automobilių srautas, kuris važiuos pro jų namą valant gruntą ir griaunant gamyklos statinius, gerokai gąsdina.
Šios problemos „Vilniaus plano“ vyr. architektas nežinojo. Jis gerokai nustebo, kad namai Paupio gatvėje stovi ne ant pamatų, o ant akmenų. Kad automobiliai važiuotų ne pro šį namą, o kitu keliu, reikėtų pratęsti Aukštaičių gatvę iki Olandų žiedo. Tačiau ir čia yra nepatenkintų – tokiems planams priešinasi individualiuose namuose gyvenantys vilniečiai.
Įspūdingas projektas
„Architektūros parkas“ – tai Vilniaus savivaldybės inicijuotas projektas.
Jį įgyvendinus nuo Užupio iki Belmonto miško nusidriekę Vilnios krantai taps išskirtiniu sostinės kvartalu. 78 ha ploto Senamiesčio paribio teritorija apima jau nebeveikiančią gamyklą „Skaiteks“ ir veikiančias bendroves „Markučiai“, „Vilniaus kailiai“. „Architektūros parko“ projektas yra įtrauktas į 2010–2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės strateginį planą.
Statybos buvusioje „Skaiteks“ gamykloje prasidės nuo grunto valymo – tai daryti tikimasi pradėti jau kitąmet. Kada bus įgyvendintas visas projektas, kol kas nėra tiksliai nustatyta. Anot „PST investicijos“ atstovų, nėra skubama, todėl žmonės kvartale apsigyventi galės galbūt apie 2016 m.
Apie gamyklą
„Skaiteks“ gamykla veikti pradėjo 1949 m. Čia buvo gaminami elektros skaitikliai. Sovietiniais laikais jie buvo eksportuojami į Braziliją, Indiją, Pakistaną, Afrikos šalis, kitas besivystančias šalis. 1995 m. prasidėjusi gamyklos privatizacija baigta 2001-aisiais. Dar po metų „Skaiteks“ reorganizuota į bendrovę „Vilskaitas“, kuri bankrutavo ir buvo likviduota 2009 m.
