„Problemas sukelia darbdaviai, kurie bando atsivežti darbo jėgą ir vėliau ją pernuomoti kitoms įmonėms. Pagal užsieniečių teisinės padėties įstatymą užsienietis turi dirbti pas konkretų darbdavį, kuris privalo sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimus. Tačiau įmonės, kurios nuomoja darbo jėgą, sudaro sutartį lyg su savimi, o, atsivežusios darbo jėgą, ją perleidžia, išnuomoja kitoms įmonėms. Tokie dalykai įstatymui prieštarauja“, – teigė D.Paukštė.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) iniciatyva trečiadienį surengtas seminaras, kuriame aptarta užsienio piliečių legalus ir nelegalus atvežimas bei darbas Lietuvoje.
TMO Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė teigė, jog Migracijos departamento, Valstybinės darbo inspekcijos bei Lietuvos darbo biržos atstovus susirinkti paskatino dažnėjančios situacijos, kai į Lietuvą atvežti užsieniečiai „pernuomojami“, jiems nėra darbo arba jie dirba vergų sąlygomis. Nors Darbo inspekcija imasi įvairių priemonių, tačiau „moderniosios vergovės“ reiškinys vis tiek egzistuoja. Tie, kurie į Lietuvą atveža pigią darbo jėgą, išsisuka nuo bausmių, labiausiai nukenčia patys užsieniečiai.
„Kinijos piliečiai tik dalis visų nukentėjusiųjų Lietuvoje, jie tėra pavyzdys“, – teigė A.Sipavičienė.
Bus panaikinta daugiau nei 50 darbo leidimų
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė prisiminė ne tik Kinijos, bet ir Ukrainos, Moldavijos bei Gruzijos piliečius, patyrusius nelegalaus darbo skonį ir gyvenimą vergų sąlygomis Lietuvoje.
„Lietuvos darbo birža šiuo metu yra priėmusi sprendimą panaikinti daugiau nei 50 Kinijos piliečių leidimų dirbti, tuo pagrindu Migracijos departamentas naikins leidimus gyventi“, – sakė D.Paukštė.
Leidimai dirbti gali būti panaikinti, remiantis keturiais pagrindais. Per praėjusius metus panaikinti beveik 2000 leidimų. Dažniausia priežastis – darbo sutarties nutraukimas – darbdavys nutraukia darbo santykius su darbuotoju anksčiau laiko.
Trūksta instrumentų, kuriais būtų galima atskirti tikrus darbdavius nuo žmonių, turinčių kitokių tikslų – žmonių išnaudojimo ar pardavimo sunkiam darbui. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą darbdavys pateikia prašymą savo vardu įdarbinti užsienietį. Kitos šalies pilietis atvyksta į Lietuvą būtent darbdavio iniciatyva. Tuomet darbo birža tikrina užsieniečio profesinę kvalifikaciją, darbinę patirtį. Darbdaviui skirtų patikrinimo kriterijų nėra labai daug. Tikrinama, ar jis registruotas juridinių asmenų registre, ar nėra bankrutuojantis, tikrinamas jo mokumas – atsiskaitymas su Mokesčių inspekcija bei „Sodra“. Šiuo metu iškylančios problemos rodo, jog šių kriterijų nepakanka. Darbo birža inicijavo leidimų dirbti išdavimo sąlygų pakeitimus – bus tikrinama, ar darbdavys laikosi teisės aktų, ar per pastaruosius metus nebuvo baustas už Darbo kodekso pažeidimus. Jei darbdavys baustas administracine tvarka už minėtus pažeidimus, Darbo birža atsisakytų išduoti leidimus dirbti užsienio piliečiams.
Kai kurie atvejai primena išnaudojimą priverstiniam darbui, prekybą žmonėmis. Imigrantai dažniausiai patys nesikreipia pagalbos, todėl nėra galimybės įstatymus pažeidinėjančių darbdavių patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Kyla minčių sudarinėti nepatikimų darbdavių sąrašus. Svarstoma galimybė įvesti užstatą už užsieniečių įvežimą. Tai reikalinga tam atvejui, jei staiga užsieniečius reikėtų išsiųsti namo, o darbdavys vengtų apmokėti išsiuntimo išlaidas“, – svarsto D. Paukštė.
Kinai – tik maža nukentėjusiųjų Lietuvoje dalis
Nors Kinijos piliečiai ir patenka į atvežamų į Lietuvą dirbti užsieniečių dešimtuką, tačiau jie sudaro tik 6 proc. visų užsieniečių. Anot Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo, daugiausiai užsieniečių dirbti į Lietuvą atvyksta iš buvusių NVS šalių – Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. Kinai yra labiau pažeidžiami, nes nemoka kalbos, skiriasi jų mentalitetas. Jiems sunkiau ginti savo teises.
„Atvykstančių užsieniečių srautas nemažėja. Iki šių metų rugsėjo pabaigos užsienio piliečiai jau pateikė apie 12 tūkstančių prašymų gyventi Lietuvoje, šis skaičius apima ir prašymus pratęsti jau turimus leidimus čia dirbti. Tai toks pat skaičius, koks buvo per visus praėjusius metus. Tai rodo, kad darbo jėgos poreikis yra“, – pasakojo Migracijos departamento atstovas.
Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėjos Monikos Vyšniauskienės teigimu, per praėjusius metus išduota 5800 leidimų dirbti Lietuvoje. Per devynis šių metų mėnesius išduota daugiau nei 6300 leidimų. Akivaizdu, jog norinčių dirbti Lietuvoje skaičius auga“, – teigė M.Vyšniauskienė.
Pasak specialistų, panaikinus leidimus gyventi, užsieniečio išsiuntimo į jo šalį išlaidas turėtų padengti darbdavys. Tačiau kol kas tokio mechanizmo, kuris priverstų tą padaryti, nėra. Tačiau tikimasi, jog vėliau bus priimti įstatymai, kurie tokiems darbdaviams, vengiantiems atsakomybės, užvers kelią verslui visoje Šengeno erdvėje.
Užsieniečiai privalės išvykti iš Lietuvos
Vilniaus miesto Migracijos tarnybos užsieniečių reikalų skyriaus vedėja Irena Dvilaitienė prisiminė rugpjūčio mėnesį kilusį skandalą. Saulėtekio bendrabutyje buvo nelegaliai apgyvendinti į Lietuvą dirbti atvežti Kinijos piliečiai. Kai kuriems kinams buvo žadėtas darbas statybose, daugelis jų buvo priversti vergauti „Vilniaus paukštyne“.
Pasak specialistų, Kinijoje minėti užsieniečiai vienai Izraelio įmonei, įregistruotai Lietuvoje, sumokėjo po 35 tūkstančius litų, kad būtų įdarbinti mūsų šalyje. Tačiau atvežti kinai buvo „pernuomoti“. Nors „Vilniaus paukštynas“ už darbo jėgą mokėjo Izraelio įmonei, ši nesirūpino Kinijos piliečiais, nemokėjo jiems darbo užmokesčio. Tarsi vergai kinai čia dirbo nelegaliai, gaudami vos po kelis šimtus litų už darbą.
I.Dvilaitienės teigimu, daugiau nei 50 kinų bus išsiųsti į savo šalį. Dėl įstatymų pažeidimo teismą pasiekė kelios bylos, tačiau jų nagrinėjimas dar nesibaigė. Teismo procesui pasibaigus, kinai bus išsiųsti iš Lietuvos. Pasak I.Dvilaitienės, jų išvežimo išlaidas turi apmokėti Izraelio bendrovė. Jei ši nesumoka, teismas išieško reikiamą sumą regreso tvarka. Be to, įmonei skirta administracinė nuobauda.
