Sutelkė jėgas su užsienio kolegomis
Kaip tik šiuo metu į pabaigą artėja didelės apimties projektas „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“, kurį Generalinė prokuratūra įgyvendina kartu su Norvegijos ekonominių nusikaltimų ir nusikaltimų aplinkai prokuratūros (ØKOKRIM) kolegomis.
Bemaž prieš ketverius metus per bendras projektines veiklas užsimezgusi dviejų šalių partnerystė – tai dar vienas reikšmingas tarptautinio bendradarbiavimo įtvirtinimas: 2018 m. balandžio 24-ąją tarp Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Lietuvos buvo pasirašytas susitarimas dėl Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų įgyvendinimo memorandumo.
„Norvegų ØKOKRIM sistema kiek kitokia – tai tarsi prokuratūros ir policijos derinys. Pavyzdžiui, organizacija turi tokią pareigybę kaip komisaras-prokuroras. Pagal mūsų teisinę sistemą panaši samplaika negalima, – pasakojo projekto vadovas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. – Kita vertus, projektinės veiklos labiau orientuotos į ekonominio ir finansinio pobūdžio nusikaltimų veikas. Todėl tiek pagal tai, kuo Norvegijos prokuratūra užsiima, kokios jos funkcijos teisinėje šalies sistemoje, tiek prokurorų darbo problematikos prasme turime nemažai sąlyčio taškų.“
Pasitelkė ir įvaizdžio tyrimą
Projektas įgyvendinamas keliomis kryptimis. Vieni svarbiausių uždavinių – didinti Lietuvos baudžiamojo persekiojimo efektyvumą, stiprinti prokuratūros administracinius gebėjimus ir gerinti darbo aplinką.
Taip pat ne mažiau dėmesio skirta siekiui kurti visuomenei bei žiniasklaidai atvirą instituciją. Šį poreikį iliustruoja ir projekto apimtyje atliktas Lietuvos prokuratūros įvaizdžio tyrimas: nustatyta, kad didžioji dalis šalis gyventojų vis dar neturi žinių nei apie pačios įstaigos veiklą, nei apie prokuroro funkcijas.
R. Valentukevičiaus pastebėjimu, tai yra pagrindiniai prokuratūros tikslai, kurių siekiama ir be projektų.
„Žinoma, jie suteikia svarią finansinę pagalbą visa tai įgyvendinti sparčiau tiek per įvairias intelektines, tiek materialus pobūdžio - vadinamąsias „geležies“ įsigijimo veiklas – ar tai būtų mokymai, apsikeitimas su partneriais gerąja patirtimi, ar darbo priemonių įsigijimas ar turimų modernizavimas“, – vardija pašnekovas.
Akivaizdu – bet kuri šių sričių reikalauja nuolatinių ir nemažų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių resursų.
Karantinas darbo nesutrikdė
Pavyzdžiui, pasinaudojus projektui skirto finansavimo lėšomis pavyko užtikrinti, kad visi šalies prokurorai (apie 600), jų padėjėjai ir kiti darbuotojai būtų aprūpinti naujais nešiojamaisiais kompiuteriais. Pažangūs, našūs išmanieji įrenginiai, taip pat už projekto lėšas įsigyta nuotolinio bendravimo įranga, naudojama nuotolinėms proceso dalyvių apklausoms, kitų proceso veiksmų atlikimui ikiteisminio tyrimo, bylų, skundų nagrinėjimo teismuose metu, taip pat – konferencijoms, tarptinstituciniams renginiams, susitikimams, posėdžiams, ir svarbiausia - kasdieniam prokurorų darbui su Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS), prokurorams ir jų padėjėjams, kitam prokuratūros personalui tapo nepamainomais darbo įrankiais.
Net ir karantino laikotarpis prokuratūros veiklai didelių trikdžių nesukėlė – R. Valentukevičiaus teigimu, prie šių iššūkių buvo adaptuotasi greitai ir sėkmingai: „Dirbdami nuotoliu prokurorai turėjo galimybę ne tik vadovauti ikiteisminiams tyrimams, bet ir dalyvauti teisminiuose nagrinėjimuose nuotoliniu būdu“.
Be to, dėl prokuratūros struktūros optimizavimo kai kuriuose mažesniuose miestuose fiziškai nelikus prokuratūros būstinių, dalis prokurorų ir toliau sėkmingai gali vykdyti savo pareigines funkcijas nuotoliniu būdu.
Projekto įgyvendinimo metu prokuratūroje taip pat buvo įdiegta Prokuratūros administravimo informacinė sistema (PAIS), kuri suteikia galimybę patogiau ir operatyviau registruoti dokumentus, paskirstyti užduotis, rengti ataskaitas, valdyti organizacijos resursus ir kita.
Pinigai – ne visada argumentas
Dar vienas svarbus postūmis – sukurta prokurorų darbo krūvio vertinimo metodika.
„Natūralu, kad didesnis darbų krūvis tenka didžiuosiuose miestuose dirbantiems prokurorams. Tad specialistų pateikta metodika nuteikia optimistiškai, kad jis bus teisingai apskaičiuotas. Dabar tik laukia užduotis visą šį teorinį pagrindą, algoritmus, kaip tai turėtų veikti, įdiegti praktiškai“, – aiškino Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras R. Valentukevičius.
Pašnekovo pastebėjimu, įgyvendinant panašius projektus finansuojanti pusė įprastai būna donorais ir intelektinės paramos, mokymų prasme.
„Tačiau iš tiesų jautėmės lygiaverčiais partneriais, kuriuos sieja abiem valstybėms aktuali problematika ir kurie vienas su kitu gali dalytis savo gerąją patirtimi, – sako projekto vadovas. – Pavyzdžiui, su mūsų naudojama Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS) susipažinę užsienio kolegos buvo labai nustebę, kad šia technologine baudžiamojo proceso perkėlimo į elektroninę erdvę (iš esmės – e.baudžiamosios bylos sukūrimo) prasme Lietuva pažengusi kur kas toliau negu Norvegija, kuri tokioms priemonėms gali skirti gerokai daugiau finansinių resursų. ØKOKRIM atstovai pripažino, kad su šia sistema – į elektroninę erdvę perkeltu baudžiamuoju procesu – kasdieniam darbe jiems galime būti labai geras ir sektinas pavyzdys.“
Ir vertinimai, ir rekomendacijos
Įgyvendinamos projektinės veiklos – palanki galimybė ne vien išsigryninti silpnąsias organizacijos vietas, bet ir tolimesnę pokyčių strategiją.
Per ketverius metus šia linkme nuveikta išties nemažai: parengti dažniausiai pasitaikančių nusikalstamų veikų tyrimo algoritmai bei „Nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmų algoritmo ir jo taikymo metodinis vadovas“, gautos naudingos įžvalgos ir rekomendacijos dėl prokurorų specializacijos tobulinimo krypčių, baudžiamojo proceso esamo reglamentavimo analizė, prokuratūros procesinės veiklos kokybės, prokurorų baigiamųjų procesinių sprendimų ir kasacinių skundų surašymo standartų, galiausiai – ekonominių ir finansinių veikų baudžiamojo persekiojimo efektyvumo vertinimai ir rekomendacijos dėl tobulėjimo minėtais aspektais.
Be kita ko, tarptautiniai ekspertai taip pat yra konstatavę, jog visų rūšių nusikalstamu būdu gauto turto įšaldymas ir konfiskavimas Lietuvoje turėtų būti įgyvendinamas griežčiau, sykiu vertintojai pažymi – finansinius ir ekonominius tyrimus reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai vis dar nėra pakankamai išplėtoti.
„Turime pripažinti, jog pirmiausia prokuratūros darbo efektyvumui įtakos turi teisinio reglamentavimo spragos. Nors ir aktyviai dalyvaujame inicijuojant teisėkūros procesus, šie pokyčiai priklauso ne vien nuo mūsų institucijos noro ar įsivaizdavimo, bet ir nuo politinės valios“, – apibendrino R. Valentukevičius.
Projektas „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“ finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Projekto trukmė – 4 metai (2020 m. birželis – 2024 m. balandis), biudžetas – per 2,2 mln. eurų.
