Direktyva sukuriama darnesnė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nubaudimo už nusikaltimus, susijusius su ES biudžetu, sistema, kad nusikaltėliai nebegalėtų pasinaudoti nacionalinių teisės sistemų skirtumais. Direktyvoje nustatytos bendros su ES biudžetu susijusių nusikalstamų veikų apibrėžtys ir minimalios bausmės, įskaitant laisvės atėmimą sunkiais atvejais. Taip pat nustatyti vienodi terminai, per kuriuos galima atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką (t. y. senatis). Tai padės atgrasyti sukčiautojus, suteiks galimybių imtis veiksmingesnių teisinių veiksmų nacionaliniu lygmeniu ir lengviau susigrąžinti prarastas lėšas.
Už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding teigė: „ES pinigai neturi atsidurti nusikaltėlių kišenėje. Turime nustatyti labai griežtas baudžiamosios teisės normas, kad apsaugotume mokesčių mokėtojų pinigus. Mūsų tikslas aiškus: užtikrinti, kad už sukčiavimą, pasinaudojant ES biudžeto lėšomis, būtų nubausta ir išsaugotume mokesčių mokėtojų pinigus. Šiandienos pasiūlymas padės pašalinti padėtį, susidariusią dėl dabartinių ES baudžiamosios teisės nuostatų nenuoseklumo, kai už tą patį nusikaltimą vienose valstybėse narėse baudžiama laisvės atėmimu, o kitose nesiimama veiksmų."
Už kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „dabartinis požiūris į ES lėšų apsaugą Europoje mažų mažiausiai nenuoseklus. Sukčiautojai neturėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės vien dėl savo buvimo vietos. Turime gerai saugoti Europos mokesčių mokėtojų pinigus kiekvienoje valstybėje narėje. Šiandienos pasiūlymas – svarbus žingsnis šia kryptimi."
Šiuo metu ES lėšų apsauga valstybėse narėse užtikrinama labai skirtingai. Valstybės skirtingai aiškina, kas yra sukčiavimas pasinaudojant ES biudžeto lėšomis, taip pat taiko skirtingas bausmes. Pavyzdžiui, bausmės už sukčiavimą Europos Sąjungoje labai svyruoja: vienose valstybėse narėse minimali bausmė išvis nenustatyta, kitose ji gali siekti iki 12 metų laisvės atėmimo. Terminai, per kuriuos galima atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, taip pat labai skiriasi – nuo 1 iki 12 metų.
Siekiant išspręsti šią problemą šiandienos pasiūlyme apibrėžtos nusikalstamos veikos, kaip antai sukčiavimas ar kitokie su sukčiavimu susiję nusikaltimai, pavyzdžiui, korupcija, lėšų pasisavinimas, pinigų plovimas arba trukdymas viešojo pirkimo procedūroms, kuriuo kenkiama ES biudžetui. Vadovaudamosi šiomis bendromis apibrėžtimis visos ES teisminės institucijos galės lengviau užtikrinti vienodą normų taikymą. Dabar įvairiose valstybėse narėse apkaltinamųjų nuosprendžių už sukčiavimą pasinaudojant ES biudžeto lėšomis skaičius labai skiriasi – nuo 14 proc. vienose iki 80 proc. kitose (ES vidurkis – 41 proc.).
Šiandienos Komisijos pasiūlyme numatyta, kad valstybėse narėse minimali bausmė už sunkius pažeidimus – šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Siekiant lengviau susigrąžinti lėšas, numatyta konfiskuoti šių nusikaltimų pelną.
Pagrindiniai faktai
Dėl neteisėtos veiklos patiriami ES biudžeto nuostoliai kelia susirūpinimą. Daugiau nei 90 proc. ES biudžeto valdoma nacionaliniu lygmeniu. 2010 m. iš viso nustatyta 600 įtariamo sukčiavimo atvejų, susijusių su ES išlaidomis ir įplaukomis. Valstybės narės pranešė apie 600 mln. EUR sumą siekiančius įtariamo sukčiavimo atvejus.
Tai atvejai, kai ES lėšų prašantys asmenys pateikia neteisingą informaciją, kad gautų finansavimą, pavyzdžiui, žemės ūkio ar regioninės plėtros srityje, arba kai nacionaliniai pareigūnai paima pinigus mainais už viešąją sutartį ir pažeidžia viešojo pirkimo taisykles.
