Portalas 15min kviečia susipažinti, kaip už įstatymus balsavo atskiros frakcijos, taip pat kurie Seimo nariai buvo sukilėliai – balsavo „prieš“ arba susilaikė, nors jų partijų daugumos valia buvo kitokia.
GPM įstatymo pataisos
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, įtvirtinusias naują 20 proc. GPM mokesčio tarifą, palaikė 75 Seimo nariai, prieš balsavo 5, o susilaikė – 12. „Už“ balsavo 49 iš 54 balsavime dalyvavusių „valstiečių“, 10 iš 11 balsavime dalyvavusių „socdarbiečių“, visi 7 balsavime dalyvavę „tvarkiečiai“ ir 6 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovai. Įstatymą palaikė ir trys mišrios Seimo narių grupės nariai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir socialdemokratų frakcijų nariai balsavime nedalyvavo.
Visi 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, dalyvavę balsavime, balsavo „prieš“ (5 nariai) arba susilaikė (6 nariai).
Susilaikė Juozas Baublys, Jonas Varkalys ir Jonas Liesys, kurie anksčiau balsuodami neretai palaikydavo „valstiečius“. Taip pat Virgilijus Alekna, Vitalijus Gailius ir Kęstutis Glaveckas.
Taip pat susilaikė ir šeši valdančiųjų frakcijų atstovai: penki „valstiečiai“ ir vienas „socdarbietis“. GPM įstatymo pataisoms pritarimo neišreiškė „valstiečiai“ Stasys Jakeliūnas, Tomas Tomilinas, Virginija Vingrienė, Naglis Puteikis ir Valius Ąžuolas.
Skirtingai negu jo frakcija, kuri palaikė įstatymą, susilaikė ir „socdarbietis“, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kuris, tiesa, nėra ir socialdemokratų darbo partijos narys.
Vis dėlto šiuo atveju jų balsų neprireikė – reformai reikalingą daugumą užsitikrinti leido opozicinių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų narių parama.
Reformą palaikė ir keli mišrios Seimo narių grupės nariai: buvęs R.Žemaitaičio partijos kolega, praėjusią savaitę triukšmingai iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos išmestas Petras Gražulis, taip pat buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys ir prieš porą mėnesių „socdarbiečius“ palikęs Valentinas Bukauskas.
Už reformą nebalsavo kiti mišrios Seimo narių grupės nariai – Aušra Maldeikienė, Mantas Adomėnas, Gintaras Steponavičius ir Bronislavas Matelis. Visi jie balsavime nedalyvavo.
„Sodros“ reformos
Taip pat ketvirtadienį balsuodamas Seimas pritarė „Sodros“ reformoms: bazinės pensijos perkėlimui į valstybės biudžetą, taip pat „Sodros“ luboms, darbo užmokesčio didinimui „ant popieriaus“. Už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 6.
Šį kartą balsuodami „valstiečiai“ buvo visiškai vieningi: visi 54 balsavime dalyvavę frakcijos nariai balsavo „už“. Jiems taip pat vieningai pritarė visi 6 balsavę „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, 6 LLRA frakcijos nariai. Beveik vieningai pritarė ir „socdarbiečiai“: 8 buvo „už“, vėl susilaikė vienintelis A.Butkevičius.
Reformą palaikė ir trys tie patys mišrios Seimo narių grupės nariai kaip ir balsavę už GPM įstatymo pataisas – P.Gražulis, V.Bukauskas ir P.Urbšys.
TS-LKD frakcija balsavime vėl nedalyvavo, o visi 8 dalyvavę liberalai susilaikė (5 nariai) arba balsavo „prieš“ (3 nariai). Susilaikė tie patys penki liberalai kaip ir pirmojo balsavimo atveju, išskyrus balsavime nedalyvavusį K.Glavecką.
Balsavime dėl gyventojų pajamų mokesčio pataisų nedalyvavę socialdemokratai šįkart dalyvavo: visi šeši dalyvavę vieningai balsavo „prieš“.
Pensijų kaupimo reforma
Balsuojant dėl pensijų kaupimo įstatymo pataisų situacija vėlgi buvo panaši: Seime reformą palaikė 76 parlamentarai, prieš balsavo 5, o susilaikė – 8.
Balsavime dalyvavo 51 „valstietis“. 50 jų įstatymo pataisas palaikė, „prieš“ buvo vienintelis Naglis Puteikis.
„Valstiečiai“ Justas Džiugelis, Kęstutis Smirnovas ir Vytautas Bakas, prieš tai svarstytų įstatymų pataisas palaikę, balsavime dėl pensijų kaupimo įstatymo pataisų nedalyvavo.
Dešimt „socdarbiečių“ įstatymo pataisas palaikė, susilaikė vėlgi vienintelis A.Butkevičius. Visi septyni balsavime dalyvavę „tvarkiečiai“ ir šeši LLRA atstovai taip pat pataisas palaikė. Pensijų kaupimo įstatymo pataisas palaikė ir trys Mišrios Seimo narių grupės nariai: tie patys P.Gražulis, P.Urbšys ir V.Bukauskas.
Likę mišrios Seimo narių grupės nariai balsavime nedalyvavo. Nedalyvavo jame ir socialdemokratai bei TS-LKD frakcijos atstovai. Keturi iš 11 dalyvavusių liberalų balsavo „prieš“, likę 7 – susilaikė. Prie susilaikiusių šįkart pirmąkart prisijungė ir partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Išvada: valdančiuosius ištraukė „tvarkiečiai"
Taigi, priimti mokesčių ir pensijų reformos įstatymus padėjo opozicinių „tvarkiečių“ ir LLRA atstovų balsai. LLRA atstovai komitetuose ir anksčiau neretai pritardavo valdantiesiems ir nedemonstravo priešiškumo reformai, tad jų pasirinkimas nestebina. Tačiau dar praeitą savaitę „tvarkiečių" vedlys R.Žemaitaitis žarstė kritiką reformoms, teigė, kad frakcijos nariai nebesupranta, kas vyksta, ir kėlė klausimą, kodėl Seimas darko Vyriausybės pasiūlymus.
„Dabar dėl pensijų – tai mes klausiame, ar reikia taip skubėti, ar būtinai šitą dalyką reikia taip priimti. Esmė, mes lygiai tokios pačios pozicijos – nėra ko skubėti. Yra tam vasara, sudarykim iš frakcijų, Seimo narių grupę, Seimo narių grupė tegu pasiimta tikslinius skaičiavimus, pasižiūri ir, pvz., kitais metais tegul įsigalioja liepos 1 d. Kodėl turi įsigalioti kitų metų sausio 1 dieną? Niekas gi netrukdo, geriau ramiai pasižiūrėti, pasiskaičiuoti, negu pritarti dabar ir paskui sulaukti sausio 19 d. įvykių, kada daužys Seimo langus žmonės“, – praėjusią savaitę sakė R.Žemaitaitis.
R.Žemaitaitis teigė, kad balsuodamas susilaikys.
„Kada bus balsuojama už pertvarką, už atskirus jos pasiūlymus, gali būti tokioms pataisoms pritarta – kad, Dieve, tu apsaugok. Gal tam tikroms pataisoms iš viso nereikės pritarti, o gal išeis ir visai normalus projektas. Aš asmeniškai susilaikysiu, negali būti tokie skuboti sprendimai priiminėjami per dvi savaites“, – teigė R.Žemaitaitis.
Taip pat įdomu tai, kad nors P.Gražulis ne per seniausiai paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, V.Bukauskas – „socdarbiečių“ frakciją, o P.Urbšys – „valstiečių“ frakciją, šie trys mišrios Seimo narių grupės nariai visgi pritarė savo buvusių frakcijų pozicijai ir palaikė reformas.
Paprasta matematika: be „tvarkiečių“ ir LLRA frakcijų bei trijų mišrios Seimo narių grupės atstovų paramos valdantieji balsuojant dėl GPM pataisų būtų gavę 59 balsus „už“, dėl „Sodros“ reformos – 62 balsus „už“, o dėl pensijų kaupimo reformos – 60 balsų „už“.
Tiesa, „tvarkiečių“ ir LLRA atstovų susilaikymo atveju, konservatorių ir socialdemokratų balsų „prieš“, net jei šios partijos būtų dalyvavusios visuose trijuose balsavimuose (dabar konservatoriai nedalyvavo nei viename, o socialdemokratai dalyvavo tik antrajame), nebūtų pakakę atsverti valdančiųjų balsų – abi šios frakcijos kartu turi tik 38 potencialius balsus „prieš“.
Tačiau jei „tvarkiečiai“ ir lenkai būtų balsavę prieš reformą, tai būtų jau 49 balsai prieš. Pridėjus tuos 5 (balsavimo dėl GPM bei balsavimo dėl pensijų kaupimo reformos atveju) arba 10 (balsavimo dėl „Sodros“ reformos atveju) ir taip buvusius balsus „prieš“, reikalingų balsų skaičius jau būtų beveik pakankamas.
O jei „prieš“ būtų balsavę ir balsavime nedalyvavę, bet priešiškumą reformoms anksčiau išsakę mišrios Seimo narių grupės nariai (pvz. A.Maldeikienė), arba dalis susilaikiusių liberalų, – balsų „prieš“ būtų užtekę.
Tad galima konstatuoti – valdantieji sėkmingai suskaldė opoziciją ir tai buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl reformai būtinus teisės aktus priimti pavyko.
