Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausį vienoje iš bylų nusprendė, kad už lifto tvarkymą turi mokėti visi namo gyventojai, jei jis sugenda. Teismas išskyrė dvi išlaidų grupes.
Pirmoji grupė – išlaidos, susijusios su kasdieniu naudojimu. Teismas nurodė, kad kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. lifto elektros energijos sąnaudos ar laiptų valymo išlaidos, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių.
Antroji grupė – išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu. Tokios išlaidos yra priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas.
„Daugeliui tikriausiai kyla klausimas – ar aš turiu mokėti už lifto remontą, jei gyvenu pirmame aukšte ir nesinaudoju liftu. Ar tai sąžininga, ar teisinga? Teismas pateikė atsakymą ir nurodė išimtį, kada net ir asmenys, kurie nesinaudoja liftu, gali būti atleisti nuo tokių išlaidų. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas.
Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams.“, – sako dr. Evaldas Klimas, „Valiunas Ellex“ advokatas.
Advokato teigimu, bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms.
Priešingai, būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms.
