Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 06 01

Mokinių vasaros darbai: prarasta vaikystė ar būdas užsidirbti ir ateities karjeros pamatai?

Kai nusibosta pinigų prašyti iš tėvų, vasara – puikus metas užsidirbti šiek tiek kišenpinigių. Papildomi pinigai visada praverčia, be to, jaunam asmeniui suteikia savarankiškumo.
Dainiaus Servos ūkis
Dainiaus Servos ūkis / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Pastebima, kad kasmet, prasidėjus vasaros sezonui, mokinių susidomėjimas įsidarbinimo galimybėmis išauga. Jie nepraleidžia progos išbandyti save, įgyti praktikos ir naujų įgūdžių. Tačiau kad mokinių darbas nesukeltų bėdų, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Juk susirgti, susižaloti – taip paprasta.

Kita vertus, vaikystė skirta tam, kad vaikai žaistų, vasara – tam, kad pailsėtų nuo mokslo ir leistų laiką su draugais. Tad jei vaikas pats nereiškia noro dirbti, vargu ar reikėtų versti jį dirbti. Galbūt būtų naudingiau tą laiką praleisti skaitant knygas ir mokantis, pavyzdžiui, užsienio kalbų.

Darbdaviams keliami griežti reikalavimai

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pradėti dirbti galima nuo 14 metų. Tačiau vaikams (nuo 14 iki 16 metų) tam reikalingas vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiškas sutikimas bei gydytojo leidimas su išvada apie mokinio sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus. Paaugliams (16 – 18 metų) tokio sutikimo nereikia.

Vaikams negalima dirbti, jei darbas susijęs su kenksmingų veiksnių poveikiu, su nelaimingų atsitikimų darbe rizika, su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių.

Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė primena, kad vaikams galima dirbti tik tokius darbus, kurie nekenkia mokinių saugai, sveikatai, vystymuisi.

Vaikams negalima dirbti, jei darbas susijęs su kenksmingų veiksnių poveikiu, su nelaimingų atsitikimų darbe rizika, su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių.

Nustatytas maksimalus valandų skaičius

Nustatytas ir tam tikras maksimalus darbo valandų skaičius. Asmeniui, kuriam sukako 14-olika, ne mokslo metų laiku galima dirbti 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę. Paaugliams šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę.

G.Banaitytės nuomone, ar leisti vaikui dirbti, pirmiausia turi nuspręsti patys mokiniai ir jų tėvai. Sako, kad tai puiki galimybė išbandyti kažką naujo, savarankiško, įgyti naujos patirties ir praktikos, užsidirbti šiek tiek asmeninėms išlaidoms.

„Tačiau būtina įsidėmėti, kad jauniems asmenims taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir suaugusiems, t. y. būtina pasirašyti darbo sutartį, jie turi būti instruktuoti, kaip saugiai dirbti, jie taip pat turi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, darbo grafiko ir pan. Tik taip bus užtikrinta, jog už darbą bus sumokėta tiek, kiek sutarta, ir nebus pakenkta jauno žmogaus sveikatai“, – perspėja ji.

Jorės Janavičiūtės/15min.lt nuotr./Ledų pardavėjo darbas – vienas populiariausių tarp jaunimo.
Jorės Janavičiūtės/15min.lt nuotr./Ledų pardavėjo darbas – vienas populiariausių tarp jaunimo.

Mokiniams – nekvalifikuotas darbas

Šiaulių  teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Bagdonavičienė pritaria minčiai, jog mokiniams dirbti vasaros sezonu naudinga, nes tai galimybė  mokiniams tapti savarankiškiems, nepriklausomiems nuo kitų, galimybė bendrauti ir susipažinti su naujais žmonėmis.

„Darbas – tai asmeninis tobulėjimas, būdas save realizuoti, prasmingas laiko praleidimas, galimybė pritaikyti turimas žinias. Be abejo, mokinius dirbti motyvuoja būsimas uždarbis. Gal kažkam iš jų tai bus svajonių įgyvendinimas ar būtinybė siekiant patenkinti kitus poreikius. Labai norėtųsi, kad kuo daugiau norinčių dirbti vasaros atostogų metu mokinių galėtų tai realizuoti“, – viliasi J. Bagdonavičienė.

Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja sako, kad ne visi mokiniai vasaros atostogas skiria tik poilsiui, kiti poilsį derina su laikina galimybe užsidirbti.

2014 metais Šiaulių teritorinės darbo biržos klientus aptarnaujančiuose skyriuose užregistruotos 79  laisvos darbo vietos mokiniams. Dažniausiai dėl moksleivių įdarbinimo kreipiasi ūkininkai, siūlydami uogų skynimo darbus, taip pat norėdami įdarbinti moksleivius sezoniniam darbui.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Dainiaus Servos ūkis
Alvydo Januševičiaus nuotr./Braškių ūkis

Kreipiasi prekybos centrai, kavinės, restoranai, žurnalų redakcijos. Dažniausiai ieškoma spaudos bei lankstinukų platintojų, kurjerių, spaudos rūšiuotojų, prekybos centruose – darbininkų etiketėms klijuoti, darbuotojų prekėms pristatyti (reklamuoti) restoranuose, kavinėse – padavėjų, indų plovėjų, virtuvės pagalbinių darbininkų.

Siekiant išsiaiškinti moksleivių laikino įdarbinimo galimybes vasaros atostogų metu, Šiaulių teritorinės darbo biržos klientus aptarnaujantys skyriai 2015 m. gegužės 4 – 11 dienomis vykdė potencialių darbdavių, galinčių įdarbinti moksleivius vasaros atostogų metu, apklausą.

Daugiau nei 162  Šiaulių apskrities darbdavių, iš kurių 31 nurodė, kad planuoja įdarbinti  89 moksleivius vasaros atostogų metu

Apklausta daugiau nei 162  Šiaulių apskrities darbdavių, iš kurių 31 nurodė, kad planuoja įdarbinti  89 moksleivius vasaros atostogų metu.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės numatomos moksleiviams nuo 18 metų. Daugiausia moksleivių planuoja įdarbinti Radviliškio ir Pakruojo rajonų darbdaviai. Planuojamų darbų pobūdis: nekvalifikuoti žemės ūkio darbai, uogų skynimas, pasėlių ravėjimas, siuvimo (darbas su spec. siuvimo mašinomis), avių ganymo darbai, pagalbiniai darbai medienos apdirbimo pramonės įmonėse, pagalbiniai darbai statybose, klientų aptarnavimas kavinėse, administracijos padėjėjas (su savanoriškos praktikos sutartimi).

„Per dieną į Jaunimo darbo centrą dabar ateina 4 – 5 mokiniai. Didesnio mokinių srauto tikimės pasibaigus mokslo metams. Mokinius registruosime į darbo biržą, bus suformuotas ieškančių darbo mokinių duomenų bankas ir informuoti potencialūs darbdaviai, kurie galėtų priimti norinčius dirbti mokinius“, – informuoja J. Bagdonavičienė.

Ragina savanoriauti

Pasirodo, aktyviausiai darbo ieško mokiniai nuo 14 iki 16 metų. Tačiau jiems susirasti darbą sunkiausia. Darbdaviai bijo įdarbinti nepilnamečius, nes jiems keliami didžiuliai reikalavimai.

Vis dėlto nerandantys darbo vaikai savo praktinius įgūdžius gali lavinti nebūtinai tik dirbdami už atlygį.

„Vaikai gali dirbti tik pagal jų amžių nustatytą laiką, yra apibrėžta, kurių darbų jie negali atlikti. Jiems neleidžiama dirbti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir t. t. Visų šių nurodymų privalu griežtai laikytis, tai kontroliuoja atitinkamos institucijos. Tad ne paslaptis, jog vadovai, norėdami išvengti galimų netikėtumų, atsisako priimti į darbą nepilnamečius“, – priežastis, kodėl nepavyksta įsidarbinti jauniems žmonėms, atskleidžia Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja.

Vis dėlto nerandantys darbo vaikai savo praktinius įgūdžius gali lavinti nebūtinai tik dirbdami už atlygį. Mokiniai turi galimybę dalyvauti savanorių veikloje – vykdyti neatlygintinus, bet labai  prasmingus darbus, pavyzdžiui, vaikų namuose, neįgaliųjų organizacijose.

„Jaunimui, neturinčiam darbo patirties, savanorystė gali būti puiki alternatyva ugdyti kompetencijas, naudinga veikla asmenybės tobulėjimui. Kaip atlygį už savanorišką darbą žmogus gauna žinių, atranda bendraminčių, įgyja patirties, užmezga naudingus ryšius, praplečia pasaulėžiūrą. Džiugu, kad šiuo metu jaunų asmenų požiūris į savanorystę keičiasi ir vis daugiau jaunimo užsiima savanoriška veikla“, – savanorystės pranašumus atskleidžia J. Bagdonavičienė.

Tėvai vaikų norui užsidirbti neprieštarauja

Paklausę tėvų nuomonės, ką jie mano apie savo atžalų pasiryžimą dirbti, sulaukėme teigiamų atsakymų. Dauguma jų sako, kad tokiems vaikų užmojams neprieštarauja. Priešingai, skatina imtis papildomo darbo, nes mano, jog tokiu būdu suprantama, ką reiškia uždirbti pinigus, todėl vėliau daugiau dėmesio skiria mokslui.

Per mėnesį dukra gauna po 3 eurus nuo buto. Šiuo uždarbiu ji labai patenkinta. O ir aš dėl to jai neprieštarauju. Jeigu nori, tegul tik dirba“, – kalba Nina.

„Praėjusią vasarą mano mergaitė dirbo laukuose ir skynė avietes. Šiame darbe ilgai neužsibuvo, nes greitai pavargdavo dirbti saulėje. Tačiau ji nenuleido rankų ir šiuo metu užsidirba plaudama laiptinę. Per mėnesį dukra gauna po 3 eurus nuo buto. Šiuo uždarbiu ji labai patenkinta. O ir aš dėl to jai neprieštarauju. Jeigu nori, tegul tik dirba“, – kalba Nina.

Tėveliai pastebi, kad įsidarbinti tiek vaikams, tiek jaunuoliams taip pat sunku kaip suaugusiems.

„Matyt, visur reikia turėti pažįstamų. Kai kam nuskyla: įmonės savo darbuotojų vaikus įdarbina, kas per pažįstamus ar gimines darbą susiranda. O mano pilnametė dukra iki šiol darbo neranda“, – niūrią tiesą atskleidžia Algimantas.

„Darbelių vaikams yra, tik darbdaviai nelabai nori samdyti nepilnamečių. Darbdaviai baiminasi nelogiškų apribojimų. Tad vaikai geriausiu atveju gali išnešioti skrajutes ar laikraščius. Rimtesnių darbų jiems neduoda dėl atsakomybės. Šiaip aš neprieštaraučiau, jei mano penkiolikametis sūnus imtųsi darbo. Bėda ta, kad jis nenori“, – sako Kęstutis. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?