2020 11 25

Mokslas ir verslas surėmė pečius kovai su pandemija: kodėl tai svarbu?

Pandemija parodė, koks svarbus yra mokslininkų darbas. Šioje situacijoje tapo aišku, kad koronavirusą galime įveikti tik dirbdami išvien. Geriausias to pavyzdys — vakcinos kūrime sėkmingai bendradarbiaujantys mokslininkai ir verslo atstovai. Apie tai, kokių rezultatų galime pasiekti surėmę pečius, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirbliene bei Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakuleto prof. Dainiumi Martuzevičiumi.

Kiek anksčiau 15min kalbinta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų planavimo skyriaus vedėja Olga Celova pristatys, kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina valstybė.

Anot prof. A.Žvirblienės, pandemija išties pakeitė požiūrį į mokslininkus. Jeigu anksčiau dar pasigirsdavo manančių, kad mokslo bendruomenė užsiima nereikšmingais tyrimais ir tik švaisto lėšas, tai koronavirusas privertė nuomonę pakeisti. Šiandien kaip niekad aišku, kokią vertę turi žinios, o mokslininkai prisideda priimant svarbiausius sprendimus.

Prof. D.Martuzevičius pabrėžė, kaip svarbu, kad mokslininkų skleidžiama žinia pasiektų kuo daugiau žmonių. Paklaustas, kokią vietą kovoje su pandemija užima verslo atstovai, jis atkreipė dėmesį, kad kai kurios įmonės sėkmingai prisitaikė prie susidarusios situacijos. „Labai džiaugiuosi, — kalbėjo jis, — kai įmonės bendrauja su mokslininkais.“

Panašios nuomonės laikosi ir prof. A.Žvirblienė, kuri paaiškino, kad bendradarbiavimas — svarbi gyvybės mokslų srities dalis.

Daugiau — vaizdo įraše:

VIDEO: Mokslas ir verslas surėmė pečius kovai su pandemija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis