„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 12 14

Mokslininkai priversti neigti klaidingus gąsdinimus: ne, vakcina nuo COVID-19 nesukelia nevaisingumo

Pradėjus skiepyti žmones nuo koronaviruso, internete sėjamos abejonės dėl šios vakcinos. Prieštaringai vertinamas Vokietijos medikas ir buvęs JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ viceprezidentas paprašė kuo skubiau stabdyti visus skiepų nuo COVID-19 tyrimus, nes esą jais gali būti sukeliamas nevaisingumas. Mokslininkai ragina netikėti tokia išvada, nes ji padaryta į viena suplakus skirtingus dalykus. „Pfizer“, kurios sukurta vakcina jau naudojama, skelbia nenustačiusi, kad preparatas sukeltų su nėštumu susijusių problemų.
Skiepai nėščiajai
Skiepai nėščiajai / 123RF.com nuotr.

Pareikalavo skubiai stabdyti tyrimus

Jau ir Lietuvos interneto erdvę pasiekė informacija, kad žinomi koronaviruso skeptikai pulmonologas dr. Wolfgangas Wodargas bei buvęs „Pfizer“ darbuotojas dr. Michaelas Yeadonas gruodžio 1-ąją kreipėsi į Europos vaistų agentūrą, kuri atsakinga už vaistų tvirtinimą Europos Sąjungos mastu. Jie pateikė peticiją su reikalavimu iškart stabdyti visus tyrimus, susijusius su skiepais nuo SARS-CoV-2, ypač atliekamą kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“. Kaip tik tą dieną šios kompanijos buvo pateikusios prašymą ES registruoti vakciną nuo koronaviruso.

Bene pirmasis apie tai pranešė Vokietijos portalas 2020news.de, kuriame nėra jokios informacijos apie redakciją, nenurodyti kontaktai, pateikiama tik nuoroda į Koronos fondo komiteto tinklalapį.

Peticijos autoriai pareikalavo dėl klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių savanorių sveikatos ir gyvybės kuo greičiau stabdyti vakcinavimą, iki bus išspręstos įvairios saugumo problemos. Anot mokslininkų, dėl „žinomo PGR testų netikslumo rimtuose tyrimuose“ reikėtų kliautis Sangerio sekoskaitos metodu, kurį pasiūlęs Fredas Sangeris 1980 metais gavo Nobelio premiją. Tai esąs vienintelis būdas patikrinti vakcinos efektyvumą.

„Dėl skirtingų įvairios kokybės PGR testų rezultatų nei susirgimo rizikos, nei galimos vakcinos naudos negalima nustatyti, taigi tikrinti vakciną su žmonėmis savaime neetiška“, – rašoma peticijoje.

Nuotr. iš „LinkedIn“/Michaelas Yeadonas
Nuotr. iš „LinkedIn“/Michaelas Yeadonas

W.Wodargas ir M.Yeadonas pareikalavo užkirsti kelią pavojams, žinomiems iš ankstesnių eksperimentų su gyvūnais ir iš dalies kylantiems dėl koronavirusų prigimties.

Jie paminėjo ne neutralizuojančių antikūnų susidarymą, kas gali sukelti perdėtą imuninę reakciją, ypač jei paskiepytas testuojamasis susidurtų su tikru, „laukiniu“ virusu. Tai yra nuo antikūnų priklausanti amplifikacija (angl. antibody-dependent amplification, ADE), žinoma iš eksperimentų su katėse rastais koronavirusais. Jų metu nustatyta, kad katės, iš pradžių puikiai toleravusios skiepus, pasigavusios laukinį virusą nugaišo.

Vakcina turėtų sukurti antikūnus koronaviruso spyglio baltymams (ataugėlėms, kurios matyti jau kone metus internete plintančiuose viruso atvaizduose). Bet šiuose baltymuose, kaip rašoma peticijoje, esama į sincitiną panašių baltymų.

Sincitinas dalyvauja formuojantis žinduolių, taigi ir žmonių, placentai. „Negalima leisti, kad vakcina nuo SARS-CoV-2 galėtų sukelti imuninę reakciją prieš sincitiną-1, kitaip vakcinuotoms moterims galėtų pasireikšti neribotos trukmės nevaisingumas“, – įspėjo peticijos autoriai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

„Pfizer“/„BioNTech“ sukurtoje vakcinoje esama polietileno glikolio (PEG). 70 proc. žmonių kūnuose esą atsiranda antikūnų šiai medžiagai, taigi, anot mokslininkų, daugeliui vakcinuotųjų gali pasireikšti galimai mirtina alerginė reakcija.

„Per trumpa tyrimų trukmė neleidžia realistinių ateities prognozių, – nurodyta peticijoje. – Kaip narkolepsijų atvejais po skiepų nuo kiaulių gripo, milijonai sveikų žmonių susidurs su nepriimtina rizika, jei skiepijimas bus skubiai patvirtintas ir vėliau pasireikš jo poveikis“, – pažymėta peticijoje.

Kartu su šiais įspėjimais W.Wodargo tinklalapyje buvo paskelbtas ilgas straipsnis, pilnas samprotavimų apie koronavirusą ir vakcinos nuo jos kūrimą, 43 puslapių ilgio peticijos autoriai kartu pakvietė žmones ją pasirašyti, siunčiant elektroninius laiškus Europos medicinos agentūrai ir net parengė jų šabloną.

Minėto straipsnio iš 2020news.de vertimas šiomis dienomis pasirodė biomedicinos daktaro Algimanto Lebionkos tinklalapyje, taip pat – Lietuvoje jau du dešimtmečius gyvenančio vokiečio Andreaso Rodenbecko kuriamame puslapyje „Sapere aude“.

Skleisti informaciją pradėjo nuo klaidų

Vos paviešinus informaciją apie peticiją, tinklaraštis pavadinimu „Health and Money News“ (angl. „Sveikatos ir pinigų naujienos“) paskelbė: „Pfizer“ tyrimų vadovas: COVID vakcina yra moterų sterilizacija“ (angl. Head of Pfizer Research: Covid vaccine is female sterilization).

Viename antraštės sakinyje buvo padarytos dvi faktinės klaidos. Britas biochemikas M.Yeadonas nėra „Pfizer“ tyrimų vadovas. Jis išties dirbo šioje kompanijoje nuo 1995 metų, o nuo 2006 metų net vadovavo alergijų bei kvėpavimo tyrimams, ėjo viceprezidento pareigas, bet ten nebedirba nuo 2011-ųjų rudens.

„Health and Money News“/Klaidinga „Health and Money News“ straipsnio apie peticiją dėl vakcinos antraštė
„Health and Money News“/Klaidinga „Health and Money News“ straipsnio apie peticiją dėl vakcinos antraštė

Be to, jis nesakė, kad skiepai paverčia moteris nevaisingomis – net minėtoje peticijoje tik įspėjama dėl tokios tikimybės, pačiame tinklaraščio įraše taip pat pereinama prie nuosaikesnio tono. Net pačioje peticijoje pripažįstama, jog nėra požymių, kad antikūnai SARS virusų spyglių baltymams veiktų kaip antikūnai sincitinui-1, kuris reikalingas placentai.

Žinomos amerikiečių žurnalistikos mokyklos ir tyrimų organizacijos Poynter instituto įkurtas faktų tikrinimo tinklalapis „PolitiFact“ sulaukė „Pfizer“ patikinimo, kad nesama patvirtinimų, jog aptariama vakcina sukeltų nevaisingumą.

Kompanijos atstovė spaudai Jerica Pitts agentūrai „Associated Press“ nurodė, esą apie nevaisingumą imta kalbėti greičiausiai dėl to, kad SARS-CoV-2 ir placentos baltymai turi tokią pačią amino rūgščių seką, bet ji esą per trumpa, kad nulemtų autoimunitetą.

JAV Maisto ir vaistų administracija paskelbė mananti, jog turimi duomenys rodo, kad vakcina gali apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo COVID-19. Šios šalies valdžia jau uždegė žalią šviesą skiepijimui „Pfizer“ vakcina, kiek anksčiau tai padarė Jungtinė Karalystė, ten pirma buvo paskiepyta 90-ies moteris.

Panašumas – per mažas

Įspėjimai dėl vakcinos poveikio skamba moksliškai, bet jie tokie nėra, nes paremti nepagrįstomis spekuliacijomis ir nepatvirtinti jokiomis studijomis. W.Wodargas ir M.Yeadonas ištraukė tik vieną detalę ir atmeta kitus tyrimus, kurie jau buvo atlikti. „Pfizer“ paskelbtoje ataskaitoje aptartas vakcinos saugumas, efektyvumas, jos toleravimas ir imunogenetika.

W.Wodargo ir M.Yeadono išvedžiojimus paneigė ne vienas mokslininkas. Teisingas faktas, kad žmogaus kūne esama baltymo sincitino-1, kuris būtinas nėštumo metu, kad vystytųsi placenta.

Pasak Kolumbijos universiteto profesoriaus Brento Stockwello, teoriškai įmanoma, kad imuninis atsakas į šį baltymą galėtų nulemti nesėkmingą nėštumą. Jei placentos ir koronaviruso baltymai yra tokie patys, kūdikio negalėtų išnešioti ir COVID-19 užsikrėtusi moteris. Bet tyrimai nerodo, kad susirgusios moterys dažniau nei kitos prarastų kūdikius.

„Bet kokia sincitino-1 ir SARS-CoV-2 spyglių baltymo (kuris naudojamas vakcinoje) panašumo galimybė yra itin maža, – pabrėžė mokslininkas. – Vargiai esama šių dviejų baltymų dalių, kurios būtų bent šiek tiek panašios. Priešingai, jos skiriasi per daug, kad įvyktų persidengiantis imuninis atsakas“.

Kitaip tariant, nėra galimybių, kad vakcina nuo COVID-19 išmokytų imuninę sistemą atsitiktinai atpažinti ir imti slopinti sincitiną-1.

VIDEO: Nuo COVID-19 paskiepyta pirmoji pacientė – 90 m. sulaukusi senolė

Dviejų baltymų skirtumus patvirtino ir Kentukio universiteto molekulinės ir ląstelių biochemijos departamento vadovė Rebecca Dutch.

Anot jos, tiek „Pfizer“/„BioNTech“, tiek „Modernos“ sukurtos vakcinos paremtos mRNR – RNR molekule-pranešėja, kuri nurodo kūnui, kaip pagaminti spyglių baltymą, ir išmoko imuninę sistemą atpažinti tikrą virusą. Jose nėra sincitino-1, nurodė ir Ohajo valstybinio universiteto Medicinos koledžo Mikrobiologinių infekcijų ir imuniteto departamento asocijuotasis profesorius Jacobas Yountas.

Jis atkreipė dėmesį, kad skiepai nuo gripo nesukelia nevaisingumo, nors ir atakuoja viruso baltymą panašiu būdu.

Reaguodamas į šias diskusijas, imunologas Andrew L. Croxfordas socialiniame tinkle „Twitter“ pažymėjo, kad, ilgai ir kruopščiai paieškojus, galima rasti panašumų į bet kurį žmogaus baltymą. Taip jis, pasirinkęs atsitiktinai, rado panašumų į aktiną, kolageną ir hemoglobiną.

Lyg raganosį laikyti jaguaru

„Tai yra mitas, tai netikslu – nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią įžvalgą“, – patikino skiepų ekspertas iš Jeilio universiteto Saadas Omeras. Anot jo, ekspertai įvairiose šalyse priekabiai vertina vakcinas ir norint užtikrinti, kad jos nesukeltų tragiškų pasekmių, tenka praeiti kruopštaus tikrinimo procesą.

Duke universiteto mokslininkė, nėščiųjų ir naujagimių imunologė Stephanie Langel patikino, kad koronaviruso spyglių ir placentos baltymai beveik neturi nieko bendro, tad mažai tikėtina, kad vakcina galėtų sukelti nepageidaujamą poveikį. Šie baltymai, anot ekspertės, turi labai nedaug tokios pačios medžiagos.

Vadinti juos panašiais būtų tolygu raganosį laikyti jaguaru, kadangi šie turi tokius pat antkaklius. S.Langel taip pat atkreipė dėmesį, kad žmogaus kūnas yra išmokęs nuslopinti imunines reakcijas, kurios pakenktų jo paties audiniams. „Jei taip nebūtų, nesulauktume nė pirmos gyvenimo dienos pabaigos“, – sakė ji.

Neseniai JAV atliktas kone 3,4 tūkst. nėščiųjų, iš kurių 252 sirgo COVID-19, tyrimas parodė, jog virusas iš esmės nesukelia su nėštumu susijusių sveikatos problemų. Jau sirgdami gimė tik 3 proc. mažylių, daugiausiai moterims, kurios sirgo besimptome arba labai lengva forma. Placentos anomalijos nebuvo nulemtos fakto, kad gimdyvė sirgo sunkiau, į ligoninę dėl vienos ar kitos priežasties buvo paguldyta panaši dalis abiejų grupių atstovų.

Vokietijos pietuose įsikūrusio Ulmo universiteto virusologas Thomasas Mertensas, komentuodamas minėtą perdėtą imuninę reakciją, pripažino, jog tiriant šį procesą išties buvo eksperimentuojama su mažais gyvūnais. Bet buvo analizuojamas kitas koronavirusas – sukeliantis Vidurio Rytų respiracinį sindromą (MERS), kuris panašus į sukeliantįjį COVID-19, bet Europoje pasireiškė retai. „Atliekant bandymus su „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina, perdėta imuninė reakcija niekada nebuvo pastebėta“, – akcentavo T. Mertensas.

„Transparency International“ išprašė iš direktorių tarybos

Peticijos iniciatoriai yra žinomi COVID-19 skeptikai ir nuolat figūruoja straipsniuose, kurie vertinami kaip melagienos. „Virusai nėra problema – būk ramus!“ (vok. Viren sind nicht das Problem-bleiben Sie besonnen!) – savo tinklalapyje skelbia W.Wodargas. Pastaraisiais mėnesiais jis buvo nuolat kritikuojamas dėl melagingų pareiškimų apie koronavirusą. Mokslininko žodžiai buvo paneigiami, pažymimi kaip klaidinantys arba skatinantys paniką.

Dar kovą, pačioje pandemijos pradžioje, melagienas gaudantys tinklalapiai teigė, kad W. Wodargas faktus atmiešia spekuliacijomis, o jo žodžiai dažnai būna menkai susiję su mokslu.

Wolfgango Wodargo tinklalapis
Wolfgango Wodargo tinklalapis

Be kita ko, tuo metu mokslininkas sukritikavo vyriausybės priemones visuomenei nuo koronaviruso apsaugoti. Nevyriausybinė organizacija „Transparency International Germany“, kurios direktorių tarybai W.Wodargas priklausė, ne tik atsiribojo nuo jo žodžių, bet ir sustabdė narystę.

1994-2009 metais mokslininkas buvo Vokietijos parlamento Bundestago narys, dalyvavo tiriant modernios medicinos etiką, aiškinantis tautinių mažumų padėtį pasienyje su Danija, iš kur yra kilęs. Dirbdamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Sveikatos komiteto pirmininku, W.Wodargas buvo tarp politikų, reikalavusių ištirti esą nepagrįstą farmacijos kampanijų įtaką Pasaulio sveikatos organizacijai per vadinamojo kiaulių (H1N1) gripo protrūkį.

Nuotr. iš „Facebook“/Michaelas Yeadonas tvirtina, kad kone pusė koronaviruso testų pateikia klaidingai teigiamą rezultatą
Nuotr. iš „Facebook“/Michaelas Yeadonas tvirtina, kad kone pusė koronaviruso testų pateikia klaidingai teigiamą rezultatą

M.Yeadonas taip pat ne kartą kritikuotas dėl klaidinančių pranešimų apie COVID-19 ir pareiškimų apie kovą su pandemija. Jis aiškino, kad beveik pusė COVID-19 testų yra klaidingai teigiami, kad slenkstis vadinamajam minios imunitetui susidaryti yra žemesnis, nei galvota anksčiau, ir daugelyje šalių greičiausiai jau pasiektas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pandemija esą jau baigėsi, tad „absoliučiai nėra jokio reikalo skiepyti“ bei švaistyti pinigus vakcinoms.



Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs