„Nors šią savaitę turėjom rekordinį naujų atvejų skaičių, bet kol kas negalima pasakyti, ar situacija gerėja, ar blogėja. Padidėjimas savaitės pradžioje ir kritimas per šventes yra tiesiogiai susijęs su testų skaičiaus padidėjimu ir sumažėjimu“, – socialiniame tinkle rašo mokslininkas.
„Tas neblogai matosi palyginus pastarųjų savaičių duomenis pagal savaitės dienas. Analizuojant Lietuvos duomenis reikia visados atsiminti, kad duomenys vėluoja kelias dienas. Tik 70% atliekamų testų yra suvedami per 24 valandas, likę gali keliauti ir kelias dienas. Visa grandinė iki tada, kai NVSC atsiranda naujas atvejis yra maždaug tokia. Simptomai -> skambutis NVSC/registracija testui -> testo paėmimas -> testo atsakymas (padarymas) -> testo rezultatų suvedimas -> atvejo paskelbimas nauju.
Nuo registracijos testui iki testo paėmimo gali užtrukti pora dienų. Testas po paėmimo padaromas maždaug per dieną. Suvedinėjama iki trijų dienų (laboratorijos tai daro rankom). Po duomenų pasirodymo esveikatoje NVSC juos gauna kas 3 valandas ir atvejis tampa nauju.
Taigi, kai kiekvieną rytą paskelbiami naujų atvejų duomenys, jie yra realiai trijų dienų suvedimo rezultatai“, – aiškina V.Zemlys-Balevičius.
Mokslininko teigimu, esant tokiam procesui daryti įžvalgas remiantis einamos dienos duomenimis yra beveik neįmanoma.
„Galima pastebėti tik labai didelius pokyčius, o visa kita pasislepia per skirtingų dienų agregaciją. Kadangi vėlavimas yra maždaug trys dienos, tai vaizdas pradeda ryškėti po trijų dienų ir tada atsiranda problemų, nes NVSC nauji atvejai vis tiek yra trijų dienų agregatas“, – socialiniame tinkle rašo V.Zemlys-Balevičius.
Mokslininko teigimu, dėl šių priežasčių ir išaugusio apsilankymo parduotuvėse prieš apribojimų įvedimą efektą įvertinti yra sunku.
„Efekto turėjome sulaukti šią savaitę, bet kadangi šventinio laikotarpio metu nukrito testų skaičius, tai atvejų ir teigiamų naujų testų dinamika ženkliai labiau įtakojama šio veiksnio.
Kas labai gerai ir matosi savaičių palyginimo grafikuose. Nauji atvejai ir teigiami testai nuosekliai pastarosiomis savaitėmis kilo į viršų, nes lygiai taip pat kilo ir testų skaičius. Trečiadienį krito testų skaičius, bet naujų teigiamų testų skaičius dar laikėsi, tai čia labiausiai galima įtarti parduotuvių šturmo efektą“, – rašo mokslininkas.
V.Zemlys-Balevičius taip pat pastebi, kad ketvirtadienį pradėjo kristi testavimas mobiliuose punktuose. Jo teigimu, ar tai susiję su duomenų nesuvedimu, ar su besitestuojančių srauto mažėjimu, bus galima atsakyti kitą savaitę.
„Teigiamų tyrimų dalies vidurkis, deja, rodo, kad kol kas anksti kalbėti apie situacijos gerėjimą, nes jis su kiekviena savaite nuosekliai kyla. Per šventines dienas ir savaitgalius jis apskritai padidėja“, – rašo mokslininkas.
„Kokias galima išvadas daryti iš tokios duomenų analizės? Vienintelė tikra išvada tai kad kol kas nėra duomenų nei apie situacijos pablogėjimą ar pagerėjimą, tai reiškia kad turime tam tikrą stabilumą ir dabar tenka laukti, kur viskas pasisuks.
Nors labai norisi pasakyti kažką pozityvaus, reikia susitaikyti kad su COVID-19 mes gyvensime ilgai ir todėl reikia nustoti tikėtis, kad jau antrą karantiną iškentėjus viskas pasisuks į gerąją pusę. Tikėti ir viltis reikia, bet racionalu būtu ruoštis ne sprintui, o maratonui. Dabar mes turim degantį namą ir jį reikia užgesinti, bet namas stovi ant durpyno, kuris po žeme neblogai įsiliepsnojęs.
Dabar mes turim degantį namą ir jį reikia užgesinti, bet namas stovi ant durpyno, kuris po žeme neblogai įsiliepsnojęs.
Todėl priimami sprendimai turi būti orientuoti ne tik į tai ką reikia daryti dabar, bet ir į ką reikės daryti po mėnesio, pusės metų ir metų“, – mintimis dalinasi V.Zemlys-Balevičius.
Taip pat mokslininkas atkreipia dėmesį, kad Jungtinės Karalystės mokslininkų studija apie galimas naujos COVID-19 atmainos pasekmes rodo, jog situacija gali būti dar blogesnė.
„Esminės jos išvados yra dvi. Tikėtiniausia naujos atmainos paplitimo priežastis yra jos didesnis užkrečiamumas. Net ir prie griežčiausių apribojimų JK laukia panašus pikas kaip ir per pirmąjį karantiną. Jį gali pagerinti 2 milijonai vakcinų per savaitę. Tai atitinka 100k vakcinų per savaitę Lietuvoje. Kol kas neaišku, ar ta atmaina jau yra Lietuvoje, bet žiūrint realistiškai, ji tikriausiai neišvengiamai ateis. Greičiau plintančios viruso atmainos yra pakankamai įprastas dalykas, tai jeigu ne šita, tai atsiras kita, todėl racionalu yra turėti planą tokiam atvejui“, – rašo V.Zemlys-Balevičius.
Visgi savo įrašą mokslininkas baigia šiek tiek pozityvesne nate. Jis pastebi, kad „Apple“ mobilumo duomenys rodo ryškų mobilumo sumažėjimą, iki pirmo karantino lygio.
„Tai nuteikia viltingai, kad apribojimai pradėjo veikti, o tai reiškia, kad atvejų kritimo sulauksime greičiau. Tikėkimės, kad tai ne vienos dienos statistinis nukrypimas, o naujo trendo pradžia“, – baigia savo įrašą V.Zemlys-Balevičius.
Lietuvos situacijos duomenis ir statistiką galite rasti čia.
Koronaviruso statistiką atskirose apskrityse ir savivaldybėse galite rasti čia.
Šį įrašą galite rasti ir V.Zemlio-Balevičiaus tinklaraštyje.
