A.S.Grødem savo pranešimą pradėjo apžvelgdama Europos Sąjungos demografinę situaciją. Pasak jos, nei vienoje ES šalyje moteriai tenkančių vaikų skaičius nepasiekė 2. Tai rodo, jog Europos demografinė situacija turi būti gerinama.
Daugėja ir skyrybų, ir vaikų
Kur kas vaisingesnės visuomenės, kurios tolerantiškai vertina skyrybas.
Mokslininkė pastebėjo, kad lyginant šalis pastebima įdomi tendencija. Kur kas vaisingesnės visuomenės, kurios tolerantiškai vertina skyrybas. „Daugelyje standartizuotų rodiklių Šiaurės šalys pirmauja. Vis dėlto penktadalis vaikų gimę nesusituokusių tėvų porose. Tai nereiškia, jog tėvas nedalyvauja motinos ir vaiko gyvenime. Dažnai poros susituokia jau po vaiko gimimo. Tuo pat metu Skandinavijos šalyse pastebimas didelis skyrybų skaičius“, – sakė A.S.Grødem.
Pasak jos, Šiaurės šalyse yra aukštas moterų įsidarbinimo lygis. Darbus susirasti gali ir jauni žmonėms: „Jei tau dvidešimt ir tu negali gauti darbo, gyveni su tėvais, tikrai negalvoji apie vaikus“, – teigė pranešėja.
Šiaurės valstybėse itin didelę reikšmę turi šeimai skiriama valstybės parama, kuri teikiama ir per viešas paslaugas, ir per finansines kompensacijas. Per išmokas tėvams pinigai perkeliami iš tų, kurie neturi vaikų, tiems, kurie jų turi.
Vaikus prižiūri ir vyrai
Pasak A.S.Grødem nuo 1993 m. vis daugiau vyrų pradėjo imti tėvystės atostogas. Šiuo metu Švedijoje vaikus prižiūri 25 proc. vyrų, kai Lietuvoje tai daro tik 4,5 proc. vyrų.
Skandinavijos šalyse dauguma trijų metų sulaukusių vaikų lanko darželius. Danijoje 90 proc. vos metų sulaukusių vaikų lanko darželius. Pranešėja nurodė, jog 1998 m. daugumoje Skandinavijos šalių buvo įvesta galimybė gauti valstybės paramą tiems, kurie nesinaudoja darželiais.
A.S.Grødem nurodė, jog istoriškai Šiaurės šalys padarė didelę pažangą. 1900 m. vaikų mirtingumas buvo itin aukštas, todėl buvo sukurta valstybės paramos programa vienišiems ir labiausiai pažeidžiamiems tėvams. Tačiau nemažesnę įtaką šeimos gerovei darė ir tokie veiksniai kaip techninis progresas – pavyzdžiui, skalbimo mašinų paplitimas. Vis dėlto vienu didžiausiu pažangos veiksnių tapo visuotinė pagarba moterų teisėms.
Skiriasi vertybės
Esam taip arti geografiškai ir taip toli savo vertybėmis,- teigė D.Pūras.
„Esam taip arti geografiškai ir taip toli savo vertybėmis“, – pranešimą komentavo VU Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dainius Pūras.
Pasak jo, Lietuvoje priešinamasi toms vertybėms, kurios Vakarų Europoje seniai pripažįstamos universaliomis. Nuostabą turėtų kelti taim jog mūsų šalyje vis dar svarstomi tokie klausimai kaip fizinės bausmės vaikams.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto direktorė Jolanta Aidukaitė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos realijos skiriasi nuo Skandinavijos šalių kasdienybės. Vienas iš skirtumų yra darbdavių požiūris į darbuotojų įsipareigojimus šeimai. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vaikų turinčių moterų užimtumo rodiklis yra labai aukštas, tačiau tai lemia prasta ekonominė situacija, nes jos privalo grįžti į darbą negalėdamos išgyventi tik iš vieno asmens algos.
Pranešimą trumpai apžvelgė ir Seimo opozicijos lyderis, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Man patinka praktiškas skandinavų požiūris – pagimdyti kuo daugiau vaikų ir sukurti kuo geresnes sąlygas tėvams. Lietuvoje mes per daug laiko sugaištame diskusijoms dėl šeimos apibrėžimo ar kitų dalykų“, – sakė jis.
