Suabejojo dėl mainų su norvegais
Klausimą, ar vertėjo daryti tokius mainus, socialiniame tinkle iškėlė Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų direktorius Donatas Pocius.
Jis pasidžiaugė, kad padaugėjo pirmą vakcinų nuo COVID-19 per dieną gavusių žmonių, be to, buvo grįžta prie aktyvesnio skiepijimosio tempo: „Matyt, iš dalies suveikė aiški komunikacija, kad su testais ilgai nepavyks suktis, o gal ir tiesiog grįžę didesni užsikrėtimo skaičiai.“
Bet kartu atkreipė dėmesį į žinią, kad su Norvegija sutarta dėl abipusio vakcinų skolinimosi. Ji atsiliepė į Lietuvos prašymą paskolinti vis labiau mūsų šalyje populiarėjančios „Janssen“ vakcinos.
Norvegai savo ruožtu paprašė paskolinti „Comirnaty“ vakcinos. Jiems bus perduoda 100 620 dozių. Pasiskolintos vakcinos turės būti grąžintos.
Lietuva 100 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių iš Norvegijos pasiims jau kitą savaitę. Nors rezervuota beveik 700 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių, kurias pagal planą turėtume gauti iki šių metų pabaigos, kol kas jų gaunama per mažai, kad būtų patenkintas visuomenės poreikis.
Kaip tik todėl beveik neįmanoma užsiregistruoti pasiskiepyti „Janssen“ vakcina – didžiuma gaunamų jos dozių perduodamos mobiliesiems skiepijimo punktams ir komandoms.
„Kitaip tariant, mes skoliname tą vakciną, kurios efektyvumas prieš delta atmainą yra sąlyginai gerai žinomas ir geras, o efektyvumas prieš senąsias atmainas buvo labai aukštas, – rašė D.Pocius. – O skolinamės vakciną, kurios vienintelis privalumas yra tai, kad jos tereikia vienos dozės.
Nes pas mus privalumas yra ne tai, kad kažkas gerai suveikia, o tai, kad lengviau galima praslysti. Toks, matyt, ir esminis skirtumas tarp top 5 pasaulio valstybės pagal daugelį rodiklių ir top 40.“
D.Pocius prisiminė skaitęs, kad kompanija „Johnson & Johnson“ („Janssen“ yra jos dukterinė įmonė) kūrė vienos dozės vakciną labiausiai galvodami apie skurdžias valstybes, kur daugelis gyvena sunkiomis sąlygomis, gal net be adreso ir juos sunku pasiekti du kartus.
„Nes geriau tokia vakcina negu visai jokios. Tai čia apie Lietuvą, matyt, – ironizavo jis. – Tai ir turim situaciją, kai turim objektyviai geresnes vakcinas, bet paklausi ta, kur galima greičiau prasisukti. Ir dar jos skolinamės.“
Analitikas pasiūlė ne skolintis „Janssen“ vakcinų, o galimybių pasą ir kitas privilegijas suteikti jau po pirmos skiepų nuo COVID-19 dozės.
„Kad žmonės imtų, kas geriau, o ne kas greičiau. Aišku, tada bus antros dozės vengimas... va taip kartais geri norai sudaro netikėtas problemas“, – apibendrino jis.
Reaguoja į visuomenės norus
Po įrašu prasidėjo diskusija, kas geriau: stengtis visus paskiepyti efektyviausiomis vakcinomis, kurių kai kurie vengia, nenorėdami laukti antros dozės, ar siūlyti vienadozę, net jei ji ne tokia efektyvi.
Greičiausiai kaip tik dėl to, kad „Janssen“ vakcinos užtenka vienos dozės, ji išpopuliarėjo Lietuvoje. Tai yra patogu, nes žmogui nereikia antrą kartą vykti į vakcinacijos centrą. Imunitetas koronavirusui susidaro per 28 dienas – per panašų laiką, kaip ir pasiskiepijus „Comirnaty“ vakcina. Be to, „Janssen“ preparatą galima laikyti šaldytuvo temperatūroje, tad ją paprasčiau transportuoti ir saugoti.
Vieni komentatoriai sutiko, kad „Janssen“ skiepijasi ir tie, kuriems tai svarbu „dėl statistikos“, o ne dėl apsaugos. Tačiau kiti pabrėžė, kad ji paranki „momentiniam“ skiepijimui – jei žmogus tą akimirką nusprendžia pasiskiepyti, jis procesą iškart ir užbaigs, kitu atveju gali nebeateiti antros dozės, o be jos ir kitos vakcinos mažiau efektyvios.
Tai akcentavo ir komentarą palikusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė: „Blogiausias vakcinavimosi procentas yra transporto ir jūrų įmonėse, o paskiepijus tolimųjų reisų vairuotoją pakviesti jį antrai dozei po 3 savaičių – misija neįmanoma. Tad geriau „Janssen“ nei jokios vakcinos.“
Reaguodami į svarstymus, ar verta efektyvesnes vakcinas keisti į mažiau efektyvias, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pabrėžė, kad „Comirnaty“ vakcinų Lietuvoje turima pakankamai, jos užtenka visiems norintiems. Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje saugoma daugiau nei 500 tūkst. šios vakcinos dozių, kiekvieną savaitę atvyksta naujos siuntos po daugiau nei 100 tūkst. dozių.
„Primename, kad Lietuvos gyventojai gali rinktis, kuria vakcina skiepytis, – teigiama ministerijos atsakyme portalui 15min. – Jos visos užtikrina efektyvią apsaugą nuo koronaviruso ir jo atmainų. Šiuo metu Lietuva turi pakankamus kiekius visų COVID-19 vakcinų, išskyrus „Janssen“.
Kad būtume saugūs, turime pasiekti kolektyvinį imunitetą, kuris peržengia valstybės ribas, todėl šalys privalo bendradarbiauti ir padėti vienos kitoms.“
Siūlo geisti apsaugos, ne galimybių paso
„Turbūt geresnis variantas, jei žmonės nori kažkuria vakcina skiepytis, – geriau, kad nors kokia pasiskiepytų, nei visai jokios apsaugos neturėtų“, – portalui 15min sakė Ekspertų tarybos narės, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė A.Žvirblienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva vakcinų „Comirnaty“ turi pakankamai. Jos turi būti laikomos itin stipriame šaltyje ir turi ribotą galiojimo laiką. Norvegams skolinama tik 100 tūkst. tūkst. dozių. Turimų vakcinų esą pakaktų visiems norintiems pasiskiepyti, be to, jų nuolat gaunama naujų.
Bet kartu mokslininkė pabrėžė, kad po vienos vakcinos dozės – ar „Janssen“, ar kitos kompanijos – apsauga nebus labai stipri. Tai jau yra patvirtinę kitų vakcinų nuo COVID-19 gamintojai. Panašiai yra ir su kitais skiepais – net vaikai skiepijami keliomis dozėmis su tam tikrais laiko tarpais.
Man nepatinka sprendimas skiepytis sąmoningai ta vakcina, kurios reikia tik vienos dozės, kad būtų galima greičiau gauti galimybių pasą.
„Janssen“ vakcina nesanti išskirtinė. Gamintojas yra patvirtinęs, kad užtenka vienos dozės, – kalbėjo A.Žvirblienė. – Bet, kai kompanija teikė dokumentus registracijai, dar nebuvo šiuo metu plintančių užkrečiamesnių viruso variantų. Vakcina visapusiškai faktiškai patikrinta tik su pradinėmis viruso atmainomis.“
Anot jos, mažai tikėtinas stebuklas, kad kitų vakcinų viena dozė nelabai apsaugo nuo naujų viruso variantų, o šita galėtų apsaugoti.
Specialistai neturi teisės atkalbinėti skiepytis „Janssen“ vakcina, nes ji yra užregistruota ir patvirtinta kaip vienos dozės. Tačiau mokslinės publikacijos rodo, kad jos veiksmingumas prieš delta variantą yra menkesnis nei dvidozių vakcinų. Todėl ateityje greičiausiai reikės jos poveikį pastiprinti iRNR paremtais skiepais.
„Man nepatinka apsisprendimas skiepytis sąmoningai ta vakcina, kurios reikia tik vienos dozės, kad būtų galima greičiau gauti galimybių pasą, – pripažino imunologė. – Motyvas turi būti ne gauti galimybių pasą, o apsaugoti save. Šiandien turimi duomenys rodo, kad dvi vakcinos dozės nuo naujų variantų apsaugo kur kas geriau.“
Efektyvumas mažesnis
Liepos pradžioje „Johnson & Johnson“ paskelbė, kad jų vakcinos efektyvumas, saugant nuo delta ir kitų variantų, yra didesnis.
„Dabartiniai 8 mėnesius užtrukusio tyrimo duomenys rodo, kad vienadozė „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19 sukuria stiprų neutralizuojantį antikūnų atsaką, kuris neišnyksta, priešingai, laikui bėgant jis net stiprėja“, – pranešime spaudai buvo cituojamas „Janssen“ tyrimų padalinio atstovas Mathai Mammenas.
Pranešime spaudai nurodyta, kad vakcinos sukurtas imuninis atsakas buvo net stipresnis nei prieš beta – B.1.351 (vadinamąjį PAR) variantą. Efektyvumas esą siekė 85 proc. Tiesa, buvo tiriamas vakcinos poveikis vos 8 žmonėms.
Pirmieji šios vakcinos bandymai rodė, kad jos efektyvumas siekia 66,3 proc. – taip skiepai saugojo nuo hospitalizavimo ir mirties. Imunitetas esą susidaro jau po 2 savaičių, o jau po 4 savaičių nė vienas iš bandymų dalyvių nebuvo paguldytas į ligoninę.
Kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtų vakcinų efektyvumas viršija 90 proc.
Čia pateikiamas kai kurių vakcinų efektyvumas saugant nuo delta varianto po vienos ir po dviejų dozių.
Tačiau Niujorko universiteto tyrėjai nustatė, kad „Janssen“ vakcina nuo delta ir kitų variantų saugo prasčiau, palyginus su „laukiniu“ virusu, kuris buvo nustatytas Vuhane. Ši studija buvo paremta kraujo, paimto iš šiomis trimis vakcinomis paskiepytų amerikiečių, tyrimais.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad laikui bėgant „Janssen“ vakcina paskiepytiems žmonėms greičiausiai reikės papildomos dozės ir galbūt net kitos vakcinos, kuri sustiprintų imuninį atsaką į virusą, ypač į jo variantus.
