Kaip 15min pasakojo Viešintų centre geografijos mokytoja dirbusi Neringa Šermukšnienė, apie artėjančius atleidimus prabilta rugpjūčio viduryje.
Tuomet pedagogų kolektyvas pirmąjį kartą išvydo naująją gimnazijos direktorę Janiną Palikevičienę.
Nesutarė dėl išeitinių kompensacijų
Susitikimo metu direktorė kalbėjo apie tai, kad Viešintų centre nelikus 5–8 klasių moksleivių, bus naikinamas pagrindinis ugdymas, o pedagogai, sutikę išeiti iš darbo šalių susitarimu, gaus dviejų darbo užmokesčių dydžio išeitines kompensacijas.
Pedagogai direktorei pateikė savo pasiūlymą – esą jie sutiktų užbaigti darbo santykius šalių susitarimu, jei gautų keturių mėnesių atlygio dydžio kompensacijas.
Pasak N.Šermukšnienės, tuomet direktorė į tokį atsakymą dar reagavo palankiai – atsakė, kad mokytojai galės jai pateikti šį pasiūlymą raštiškai rugpjūčio pabaigoje – kai grįš iš atostogų ir gaus oficialius įspėjimus apie artėjančius atleidimus.
Pedagogai pasijuto spaudžiami
Daugiau nei 9 metus mokykloje dirbusiai ir du vaikus iki 14 metų auginančiai N.Šermukšnienei susitarimas dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinių išmokų būtų nuostolingas.
Darbo kodekse numatyta, kad naikinant jos etatą, įspėti mokykla turėtų mažiausiai prieš tris mėnesius, be to, išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ilgalaikio darbo išmoką ir dar tą pačią dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją.
Tą N.Šermukšnienei pateiktame komentare išaiškino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistas.
N.Šermukšnienės teigimu, vėliau direktorė ėmė raginti kolektyvą apsispręsti – pasiimti dviejų mėnesių išeitines kompensacijas ir atsisveikinti šalių susitarimu, o priešingu atveju – keliauti atgal į mokyklą atidirbti įspėjimo laikotarpio.
„Ji spaudė ne tik mane, bet ir mano koleges. Sakė, kad jei neapsispręsi išeiti šalių susitarimu iki rugpjūčio 31 dienos, būsi neatleidžiama, aš tavęs neatleisiu“, – pasakojo pedagogė.
Konfliktas įsiplieskė, kuomet N.Šermukšnienė ėmė prašyti direktorės šį pasiūlymą išdėstyti raštu – to ji negavo.
Kontaktinės valandos be moksleivių
Rugpjūčio pabaigoje mokytoją pasiekė įspėjimas, kad darbo sutartis bus nutraukta ne po trijų mėnesių, kaip tą numato Darbo kodeksas, bet po mėnesio.
Kartu buvo pridėtas darbo grafikas – ne visu etatu įdarbintai N.Šermukšnienei nurodyta 2 kontaktines valandas per savaitę būti Viešintų centre, o 45 minutes leista dirbti nuotoliniu būdu.
Mokytoja tokį pasiūlymą palaikė pasityčiojimu – vesti pamokas tuščioms klasėms ji nepanoro ir ėmė rašyti raštus direktorei prašydama aprūpinti darbu, jei jau reikalaujama atvykti į mokyklą.
Direktorė pakeitė reikalavimą – vietoje pamokų tuščioms klasėms, ji pedagogei per rugsėjį liepė parengti aštuonis suskaitmenintų geografijos pamokų 6–8 klasėms aprašus.
„Žmogiškumo jau nebėra. Man kolegos pasakoja, kad už nugaros mano elgesys nuolat aptarinėjamas, direktorė nuteikinėja darbuotojus prieš mane. Žinau, kad man gali kilti sunkumų susirasti naują darbą – rajonas labai mažas, nežinau, ar nebus manęs „valgymo“.
Iš direktorės pusės jaučiasi stiprus mobingas. Labai apmaudu, kad tokioje situacijoje mažos mokyklos pedagogas lieka vienas ir yra priverstas kovoti už save.
Mūsų mokykloje nėra profsąjungos, todėl turėjau pati, už savo pinigus aiškintis, kas man priklauso šioje situacijoje, pati kovoti“, – kalbėjo N.Šermukšnienė.
Mokytoja pasakojo, kad į tuščią mokyklą keliauja ne viena – be jos tą priversti daryti dar keli įspėjimą gavę kolegos, o dalis išėjusių vėliau pasijuto apgauti.
„Kiek pedagogų buvo apgauti ir išėjo be nieko – tarp jų buvo ir su invalidumais ir vaikų turinčių, tačiau išsigando, kad visiems reikės važinėti jei nesutiks išeiti su pasiūlytomis dvejomis išeitinėmis.
Kas priklauso pagal įstatymą direktorė pateikia kaip dovaną išskirtiniu atveju, kurią reikia užsitarnauti – iškęsti pažeminimus, cinišką elgesį, patirti bereikalingų išlaidų važinėjimui ir konsultacijoms su teisininkais“, – kalbėjo pedagogė.
Norėtų dialogo
Komentuodama situaciją 15min, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos direktorė J.Palikevičienė įspėjimą prieš mėnesį pavadino „įsivėlusia klaida“ ir po pokalbio atsiuntė N.Šermukšnienei naują įsakymą – kad įspėjimo terminas pedagogei dvigubinamas.
O po savaitgalio direktorė mokytojai atsiuntė dar vieną įsakymą, kuriuo atleidimo terminą galiausiai patrigubino.
Direktorė 15min paaiškino, kad mokytojos darbo grafiką suderino su kitos mokyklos, kur dar darbuojasi N.Šermukšnienė, vadovybe, kad mokytojai nekiltų problemų atvykti į Viešintų centrą numatytų valandų metu.
„Jokių problemų pakeisti tą grafiką, jei jai netinka. Mokinių vis tiek nėra. Bet ji to neprašo“, – kalbėjo J.Palikevičienė.
Ji patikslino, kad nelikus moksleivių, didžioji dalis mokytojų paliko darbo vietas šalių susitarimu, o nesutikę tą padaryti 4 pedagogai šiuo metu yra gavę įspėjimus dėl nutraukiamos darbo sutarties ir toliau važinėja į darbo vietą nustatytais grafikais.
Paklausta, kodėl pedagogų prašoma fiziškai būti Viešintų centre, net kai jame nebeliko moksleivių, J.Palikevičienė aiškino, kad taip esą numatyta Darbo kodekse.
„Ten suskaitmeninti reikia mokymo turinį ir jie tą atlieka. Atvažiuoja į darbo vietą, nes kompiuterinė įranga yra mokykloje. Aš gi negaliu užtikrinti jiems dirbti savo darbo priemonėmis namuose. O čia visa įranga dar likusi mokykloje, viskas gerai mokykloje ir jie tą gali padaryti“, – kalbėjo direktorė.
Pasak J.Palikevičienės, pedagogai nesikreipė į ją dėl galimybės nevažinėti į mokyklą ir patikėtą darbą atlikti namuose nuotoliniu būdu.
„Ir mokytoja N.Šermukšnienė taip pat nesikreipė“, – pridūrė direktorė.
„Ji galėjo kreiptis į mokyklą, kodėl ji kreipėsi į jus? Aš galėjau jai viską paaiškinti. Ji tyli ir mezga, rezga tokius negražius žaidimus. Viską išsiaiškintume ir viskas gerai būtų. Viską galima pakeisti, pataisyti – jai nei išeitinės neišmokėtos, nei darbo sutartis nutraukta“, – apie N.Šermukšnienės atleidimo metu kilusius nesklandumus kalbėjo gimnazijos direktorė.
Pritrūko žmogiškumo
Į šią situaciją įsigilinęs Švietimo ekspertų ir mediacijos agentūros vadovas, švietimo ekspertas Romas Turonis, teigė, kad atleidžiant darbuotojus Darbo kodeksas buvo traktuojamas savotiškai – padaryta nemažai klaidų, o iš žmogiškosios pusės pritrūko dialogo.
„Iš esmės galėjo būti du variantai – direktorė galėjo pasiūlyti išeiti šalių susitarimu ir tame susitarime įdėti visą kompensaciją, kuri priklausytų. Šiuo atveju, kai mokytoja turi vaikų iki 14 metų, tai būtų 3 mėnesiai įspėjimo laikotarpis ir dar išeitinė kompensacija pagal darbo stažą nuo vieno iki trijų mėnesių. Manau, kad savivaldybė tam pritartų. Bet direktorė tikriausiai nežinojo Darbo kodekso reikalavimų ir padarė tokį keistą sprendimą.
Iš esmės galėjo būti du variantai – direktorė galėjo pasiūlyti išeiti šalių susitarimu ir tame susitarime įdėti visą kompensaciją, kuri priklausytų.
Kitas variantas, jei be šalių susitarimo, Darbo kodeksas numato, kad reikia įspėti, šiuo atveju, prieš tris mėnesius. Jei nėra darbo, galima tiesiog draugiškai susitarti, kad tuos tris mėnesius neina žmogus į darbą, bet gauna atlyginimą.
Aišku, galima savotiškai tyčiotis iš mokytojo ir reikalauti eiti į darbą ir ten sėdėti. Bet čia jau prasideda nebesąžiningas ir nebeprotingas elgesys“, – aiškino R.Turonis.
Eksperto manymu, direktorės reikalavimas mokytojams kurti darbo planus – beprasmis ir netikslingas, mat tokius planus kiekvienas pedagogas rengia individualiai.
R.Turonio vertinimu, pedagogų atleidimas šalių susitarimu būtų geriausia išeitis.
„Rugsėjo pradžia, o mokytojas „pakabintas“ darbo sutartimi ir negali ieškotis kito darbo. Tai yra labai neteisinga, nes dabar yra didelis mokytojų trūkumas ir ji galėtų kitoje mokykloje įsidarbinti, ramiai sau dirbti.
O dabar turi važinėti į mokyklą, sėdėti joje pagal grafiką ir nervus sau gadinti dėl pinigų, kurie jai priklauso“, – situaciją vertino R.Turonis.
Į darbą važinėti neprivalo
15min atsiųstame Darbo inspekcijos išaiškinime teigiama, kad mokyklos administracijos reikalavimas mokytojams būti darbe, net kai nebeliko moksleivių, kuriuos šie galėtų mokyti – perteklinis.
„Paaiškiname, kad paprastai darbuotojas įspėjimo laikotarpiu dirba, tačiau darbdavys neprivalo reikalauti, kad darbuotojas būtų darbovietėje, jeigu realiai nėra darbo.
Tokiu atveju remiantis DK 64 straipsnio 5 dalimi darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį“, – rašoma inspekcijos išaiškinime.
Ten pat priduriama, kad nutraukiant darbo santykius šalių susitarimu egzistuoja galimybė derėtis dėl konkrečių išeitinių išmokų dydžių ir darbo sutarties nutraukimo.
