Pirmiausia apverstas stalas, tada išpuolis prieš mokytoją, mesta kėdė kitų vaikų link – smūgio būta stipraus, nes kėdė sulūžo. Dar vieno incidento metu stalas užkrito mergaitei ant kojos ir ją sužalojo, laimei, nestipriai. Visa tai vaikus gerokai išgąsdino, jų tėvus – taip pat.
Situaciją vadina grėsminga
Kaip 15min pasakojo šioje klasėje besimokančių vaikų tėvai, prašę anonimiškumo, situacija tikrai tapo grėsminga. Tėvai surašė raštą mokyklos vadovybei, išvardindami visus incidentus, taip pat – mokyklos priimtus sprendimus dėl šio vaiko nedalyvavimo kai kuriose pamokose. Į pamokas ateina psichologė, mokytojos padėjėja, o tai esą trikdo kitus vaikus, jiems sunkiau susikaupti.
„Dėl susidariusio mikroklimato klasėje vaikai labai nenoriai eina į mokyklą – bijo, klausinėja apie klasės draugo pasireiškiančias neigiamas emocijas, neadekvatų ir jiems visiškai nesuprantamą elgesį bei keliamą pavojų“, – rašoma šiame rašte.
Vaikai labai nenoriai eina į mokyklą – bijo, klausinėja apie klasės draugo pasireiškiančias neigiamas emocijas, neadekvatų elgesį, keliamą pavojų.
Anot tėvų, klasės mokytoja daro viską, ką gali, kad apsaugotų vaikus, prasidėjus agresijos protrūkiui yra saugiai visus išvedusi iš klasės, tačiau jie vis tiek nerimauja kasryt palikdami savo pirmokus mokykloje.
Mokosi „žaibiškai evakuotis“
„Susidaro vaizdas, kad mokykla kaip ir daro viską, kas jos rankose, tačiau ji negali užtikrinti, kad ta kėdė kitą sykį neskris į mano vaiką, kad žirklės nebus panaudotos prieš klasės draugą, kad mokytoja, nebeištvėrusi esamų situacijų, nepaliks šios mokyklos, kad pusei klasės vaikų prireiks psichologo pagalbos“, – 15min sakė viena iš mamų.
„Visada maniau, kad vaikai pirmoje klasėje mokosi skaityti, rašyti, bet ne, pasirodo, pagrindinis pirmokų uždavinys – žaibiška evakuacija. Nesuvokiama, kaip specialių poreikių turinčio vaiko interesai yra aukščiau visko. Kodėl kreiva įstatyminė bazė įkalina visus likusius? Nepakanka nei vienas po kito vykstančių incidentų, nei darbuotojų liudijimų, kad vaikas tikrai negali būti tokiame dideliame kolektyve. Privaloma laukti 3 mėnesius ir tik tada, pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, priimti sprendimus. Susidaro įspūdis, kad visi biurokratiniai procesai pajudės tik tada, jei kito incidento metu nukentės kažkuris iš likusių vaikų arba šis vaikas susižeis pats. Skamba baisiai, bet belieka tik tikėtis, kai tai nutiks ne mano vaikui“, – antrino kito vaiko tėvas.
Tėvai tarpusavyje puse lūpų kalbasi, kad mokykla linkusi incidentus užglaistyti.
„Kaip tėvai esame sunerimę dėl vaikų gerovės klasėje dėl vieno vaiko su spec. poreikiais. Nežinome, kaip reaguoti ir kaip elgtis tokiu atveju, kai vaikas, grįžęs iš mokyklos, pasakoja, kaip šiandien bėgo iš klasės į valgyklą slėptis po stalu dėl siautėjančio bendraklasio. Nuo rugsėjo pradžios laikas eina, o situacija negerėja. Agresijos priepuoliai kartojasi, vaikas grįžęs iš pamokų pasakoja ne mokyklines istorijas.
Mes patys savo vaiką informavome ir nuolat kartojame, kad neerzintų, nelįstų į akis, kad nesukeltų naujų pykčio priepuolių. Tačiau laikas parodė, kad pykčio priepuoliai gali pasireikšti ir be svarios priežasties. Nerimaujame kaskart išleisdami savo vaiką į mokyklą dėl tiesioginės grėsmės ir galimų sužalojimų“, – savo ir kitų tėvų mintis apibendrino dar viena mama.
Mes patys savo vaiką informavome ir nuolat kartojame, kad neerzintų, nelįstų į akis, kad nesukeltų naujų pykčio priepuolių.
Trijų mėnesių adaptacija
Tėvai buvo susitikę su mokyklos vadovybe ir teigė išgirdę tikinimus, kad mokykla daro viską, jog visi būtų saugūs. Tačiau esą būtina išlaukti tris adaptacijos mėnesius, po kurių gali būti priimamas sprendimas dėl tolesnio specialių poreikių turinčio vaiko mokymo sąlygų. Taip pat priimta mokytojos padėjėja, kuri daugiausia savo laiko skirs būtent šitam pirmokui.
Pasikalbėti su M.Mažvydo progimnazijos direktoriumi Eugenijumi Maneliu 15min nepavyko. Mokykloje buvome informuoti, kad direktorius atostogauja ir į darbą sugrįš tik spalio 18 dieną.
Jį pavaduoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Laumelienė. Laikinoji progimnazijos direktorė į 15min klausimus atsakė raštu: „Atsakydama į Jūsų klausimus, noriu pažymėti, kad Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje, kaip ir kitose Lietuvos mokyklose, mokslo metų pradžioje (rugsėjo–lapkričio mėnesiais) naujai atvykusiems mokiniams yra adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokyklos specialistai (logopedai, spec. pedagogai, psichologai) ir klasių vadovai stebi naujai atvykusius mokinius, jų elgesį ugdymo procese.“
Mokykla, išnagrinėjusi situaciją, priims būtinus sprendimus, – teigė E.Laumelienė.
Tačiau plačiau papasakoti, kaip sprendžiama dėl vieno iš pirmokų, ji atsisakė, teigdama, kad vadovaudamasi Asmens duomenų apsaugos įstatymu mokykla neturi teisės komentuoti mokinių elgesio ir adaptacijos.
„Vilniaus miesto savivaldybė bei kitos institucijos yra informuojamos apie mokykloje iškylančius sunkumus. Mokykla, išnagrinėjusi situaciją, priims būtinus sprendimus“, – teigė E.Laumelienė.
Žada pagalbą
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, naujai atvykusiems mokiniams adaptacijos laikotarpis vyksta nevienodai.
„Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, jis būna ir sudėtingesnis, ir ilgesnis. Šiuo atveju mokyklos administracija, pasitelkusi pagalbos specialistus ir įvertinusi situaciją, nusprendė, kad mokytojo padėjėjas su mokiniu turi būti visas pamokas ir dirbti ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka, t. y. su visais mokiniais, tėvais, mokytojais, tam, kad būtų laikomasi bendrų sutarimų, vienodų skatinimo ir vertinimo priemonių“, – teigiama savivaldybės komentare.
Į pagalbą gali būti pasitelkiami Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, kurie konsultuoja, esant reikalui atvyksta į mokyklą, rekomenduoja konkrečius darbo būdus.
„Esant būtinybei, taip pat gali būti svarstomas klausimas Vaiko gerovės komisijoje dėl rekomendacijų tėvams ištirti vaiką Vaiko raidos centre.
Vaiko raidos centro sprendimu, neretai po tyrimo organizuojamas tarpinstitucinis pasitarimas vaiko ugdymo klausimais, pateikiamos rekomendacijos, kaip teikti vaikui pagalbą, bendradarbiauti su mokykla, aptariama, kokie yra kiekvienos šalies įsipareigojimai. Mūsų tikslas, kad pedagogai ir mokytojo padėjėjas stebėtų vaiką ir išmoktų atpažinti požymius bei mokėtų sudaryti sąlygas vaikui nusiraminti“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovai.
Tėvai tikina, kad ir patys neketina sėdėti nuleidę rankų – kalbasi su vaikais, prašo jų pranešti, jeigu pastebės klasės draugo kitokį elgesį. Esą tik taip galima padėti ir saviems, ir specialių poreikių turinčiam vaikui.
