Mokyklų bendrabučiai virsta alternatyva masiškai uždaromoms vaikų globos įstaigoms – juose nuolat gyvena daugybė vaikų, turinčių šeimas ir galinčių po pamokų grįžti namo, tačiau to nedarančių.
150 mokinių turinčios Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos bendrabutyje gyvena 76 vaikai nuo 3 iki 18 metų. Direktorė neslepia, kad tarp jų nemažai vaikų, atsikrausčiusių į bendrabutį dėl įvairių krizių šeimose – dalį jų čia nukreipia patys socialiniai darbuotojai bei vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Tai ir vaikai iš socialiai remtinų šeimų, ir vaikai, kuriems taikoma atvejo vadyba, vaikai, kurie yra iš daugiavaikių šeimų. Daug turime daugiavaikių šeimų, kur, pavyzdžiui, penki vaikai ir viena mama – jinai turi dirbti, negali jų prižiūrėti. Arba tėvai dirba pamaininį darbą, arba skiriasi šeimos. Dauguma dėl vaikų gyvenimo bendrabutyje kreipiasi tėvai, bet kreipiasi ir miesto socialiniai darbuotojai, kurie prašo suteikti pagalbą šeimai, priimant vaikus pas mus. Prašo ir vaikų teisių specialistai“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorė Ona Jurgilienė.
Rietavo savivaldybės Žadvainių pagrindinės mokyklos bendrabutyje net 20 iš 26 gyvenančių vaikų yra iš vadinamųjų socialinės rizikos šeimų, kurioms paskirta vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba.
„Mūsų mokykloje pagrindinė priežastis, kodėl vaikai gyvena bendrabutyje, yra pamaininis tėvų darbas.
Yra tokių vaikų, tėvų, atsiprašau, kurie piktnaudžiauja. Yra tokių tėvų, kuriems trūksta socialinių įgūdžių – tvarkymosi, priežiūros ir taip toliau. Geriau vaikai savaitgaliais grįžti į šeimą, negu būna paimti visai iš šeimos“, – sako Rietavo savivaldybės Žadvainių pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Kažukauskas.
Antisanitarinės ar skurdžios buitinės sąlygos, netinkamos pamokoms ruošti, šeimos, įtrauktos į socialinės rizikos sąrašus, nepakankami tėvų socialiniai įgūdžiai, vaikai nepritampa kitose mokyklose – tokias moksleivių gyvenimo mokyklos bendrabučiuose priežastis be didelio atstumo iki namų ar pamaininio tėvų darbo nurodo mokyklos. Net kas ketvirtas iš bendrabučiuose gyvenančių vaikų kilę iš šeimų, kurioms teikiamos socialinės paslaugos dėl nepakankamų tėvų socialinių įgūdžių ir kitų problemų.
Apie taip besiklostančią padėtį perspėja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Gruodį, tarnybos surinktais duomenimis, šalyje, be specialiųjų menų ar sporto mokyklų bei socializacijos centrų, veikia 24 ugdymo įstaigos, turinčios bendrabučius, juose gyvena beveik pusė tūkstančio mokinių.
„Tikėti, kad tarp vaiko gyvenamosios vietos ir mokyklos, 30 km spinduliu nėra kitos mokyklos, būtų naivu. Tai yra socialinės rizikos šeimos, jų namuose yra blogos sąlygos vaikams ir todėl vaikai auga mokykloje su bendrabučiu. Vėlgi tai yra paslaugų klausimas, savivaldybė, matyt, turėtų galvoti apie socialinius būstus, kitokią paramą šeimai, bet vaikus išlaikyti šeimoje“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Siekiant tikslo „Lietuva – be globos namų“, dar 2015-ųjų pradžioje paskelbta apie pradedamą vaikų globos namų reformą. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai perspėja, kad reforma kartais vykdoma tik popieriuje, o siekiant „gražesnių“ skaičių, daug vaikų į oficialią globotinių statistiką net nepatenka – tarp tokių – gyvenantieji bendrabučiuose.
„Dalis atvejų yra tam paslėpta alternatyvi globos forma. Tai yra, kada šeima yra socialinės rizikos, kada iš tikrųjų yra daug problemų šeimoje, rūpesčių sprendimo būdas – vaikų apgyvendinimas bendrabutyje, bet tai neatitinka vaikų interesų“, – perspėja Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Mokyklų vadovai pabrėžia, kad bendrabutis tampa tikru gelbėjimosi ratu daugeliui šeimų, nors toli gražu ne visos jos priskiriamos socialinės rizikos grupei. Savo ruožtu vaiko teisių specialistai įsitikinę, kad didelė dalis bendrabučiuose nuolat gyvenančių vaikų nukenčia dvigubai – ir dėl problemų šeimoje, ir dėl finansų bei paslaugų – esą vaikui paskyrus globą, jam suteikiamas ir finansinis išlaikymas, ir įvairių specialistų pagalba, o gyvenantieji bendrabutyje gauna tik maisto ir stogą virš galvos. Socialinės apsaugos ir švietimo ministerijos problemą vadina epizodine ir ragina su tokiais atvejais susidūrusius pedagogus aktyviau ieškoti specialistų pagalbos.
„(...) Socialinės tarnybos turėtų viską daryti, kad vaikų gyvenimo sąlygos pagerėtų šeimoje ir tėvai užtikrintų savo pareigas. Ko šiuo atveju reikia – tai kreipimosi į socialines tarnybas iš švietimo sistemos, iš bendrabučių, iš mokyklų bendruomenių, kad, jeigu yra tokie atvejai, kur yra būtent socialinę riziką išgyvenantys vaikai, kad padėtume šeimoms užtikrinti pareigas, kurias jie turi užtikrinti pagal įstatymą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos dep. direktorius Aidas Aldakauskas LRT TELEVIZIJAI sako, kad didžioji dalis bendrabučių prie mokyklų steigėjų yra savivaldybės, o jų ministerija netikrina. Jis pasiūlė aiškintis, dėl ko vaikai apsigyvena bendrabučiuose.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnybos tyrimo autorių teigimu, tam tikrais atvejais, apgyvendinant vaiką ugdymo įstaigos bendrabutyje, nepagrįstai sumažinamas socialinių paslaugų teikimo šeimai poreikis ir išvengiama vaiko paėmimo iš šeimos, o bendrabučiai tampa alternatyva socialinės globos įstaigoms. Prezidentūros duomenimis, globos institucijose liepą dar gyveno per pustrečio tūkstančio vaikų, tačiau per paskutinius kelerius metus institucijose augančių vaikų skaičius sumažėjo trečdaliu.
