Mokytojai tikina, kad duoda valdžiai laiko surinkti pinigų – jei jų nebus, streiką tęs. Pinigų valdžia ieškos švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose Įstaigose. Jose bus atliekamas auditas, po kurio kai kurių įstaigų gali ir visai nelikti. Streikavę mokytojai džiaugiasi, esą jų pergalė – bendruomenės vienybė, tuo metu nestreikavusi profsąjunga įsitikinusi, kad pedagogai dar niekada nebuvo taip susiskaldę.
„Per Kalėdas nėra tikslinga streikuoti, o dėl streiko tęsimo ar atnaujinimo spręsime vėliau, kai paaiškės, kaip bus įgyvendinami mūsų finansiniai reikalavimai“, – sako LŠDP pirmininkas Andrius Navickas.
Valdžia skaičiavo, kad visiems mokytojų reikalavimams reikia 300 milijonų. Kitais metais mokytojams papildomai skirta 185 milijonai eurų. Daugiau pinigų nerasta.
Tik ikimokyklinio ugdymo pedagogams skirti papildomi 7 milijonai – jiems algų augimas paspartintas, dešimtadaliu daugiau turėję gauti po 2 metų, algų didėjimą pajus jau kitąmet.
R.Masiulis kalbėjo, kad daugiau pinigų bus galima rasti iš vidinių resursų. Jau aiškėja, kur, pasak ministro, gali slypėti pinigai. Švietimo ir mokslo ministerijoje bei 17-oje jos reguliavimo srities įstaigų pradėtas auditas. Vien jų viešiesiems pirkimams 2016–2018 metams skirti 125 milijonai. Po audito įstaigų skaičius gali gerokai sumažėti. Taip pat ministras sako turintis informacijos, kad kai kur klesti korupcija ir nepotizmas.
„Pirma – korupcija, buitinis nepotizmas, gaunu (apie tai – LRT.lt) daug informacijos. Nenorėčiau tikėti, kad taip visur, bet sako tam tikrose savivaldybėse direktorius, vadovai mokyklos yra susiję tiesioginiais giminystės ryšiais. Mažame rajone mokykla tampa kokios partijos įdarbinimo agentūra, reikia dalykus naikinti.
Galbūt per daug yra įstaigų, organizacijų. Mes, pavyzdžiui, susisiekimo sektoriuje iš 5–6 padarėme vieną. Susitaupė 600 tūkst. eurų. kiekvienais metais“, – sako susisiekimo ministras.
Be penktadaliu didinamų mokytojų atlyginimų koeficientų, mokytojai siekė ir kitų tikslų.
„Mes norime labai paprastų dalykų, kad būtų mažiau (mokinių – LRT.lt) klasėse, mes norime tik vienu euru didesnio valandinio atlyginimo, norime, kad nebūtų pamiršti ir ikimokyklinukai, norime tik teisingos apmokėjimo sistemos“, – teigia A.Navickas.
Pati streiką stabdanti profsąjunga, nors ir džiaugiasi pergale, pripažįsta – reikalavimai pasiekti tik iš dalies, esą judama teisingesnio apmokėjimo link, tačiau taško streikavę mokytojai čia nededa. Jei greitai iš vidinių rezervų pinigų neatsiras, streikas gali būti atnaujintas. Tačiau vienas svarbiausių pasiekimų, anot profsąjungos, bendruomeniškumas ir vienybė. Nestreikavusi profsąjunga sako, kad streikas tik pakenkė bendruomenei.
„Akivaizdu, kad švietimo bendruomenė yra papildomai suskaldyta, tai prasidėjo dėl etatinio darbo įvedimo. Dabar streiko metu mokytojai pradėti skirstyti į teisinguosius streikuojančius ir neteisinguosius, kurie nestreikuoja“, – mano LŠP pirmininkas.
A.Jurgelevičius sako, kad suskaldymas įvyko netgi be rimtos priešpriešos. Esą kai jo ir dar kelios profsąjungos sutiko pasirašyti su susitarimą su ŠMM, buvo išdėti į šuns dienas. Vėliau A.Navicko profsąjunga esą susitarė dėl tų pačių punktų.
„Tie, kurie sudėjo parašus, buvo apkaltinti streiklaužyste, nesupratimu ir panašiai. Bet po 2 savaičių lygiai tie patys principai atsidūrė teisingojo ministro įsakyme dėl etatinio darbo apmokėjimo pakeitimo ir ten jie jau tapo priimtini visiems“, – svarsto A.Jurgelevičius.
Etatinis apmokėjimas koreguojamas, bet apskritai liks ir toliau. Pasak valdžios, jo naikinti nė nesvarstoma. Prie streiko prisidėjo ir dalis geriausios šalies mokyklos – Vilniaus licėjaus – mokytojų. Direktorius sako, kad dabar dėl etatinio tik gesinami kilę gaisrai. Realios pertvarkos kol kas nematyti.
„Tie pagrindiniai siekiai, kurie buvo deklaruojami lozunginiu būdu, kad jie bus pasiekti, nėra pasiekti. Nėra nei to mokytojo stabilumo, nei apmokėjimo už įsivaizduojamus darbus – tiesiog išleista daug burbulų, jie visi susprogo, bandoma kažką tobulinti. Akivaizdžiai matoma, kad tai, kas buvo, reikėjo pajudinti tam tikrais aspektais ir viskas būtų grįžę į savo vietas“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Akivaizdžiai matoma, kad tai, kas buvo, reikėjo pajudinti tam tikrais aspektais ir viskas būtų grįžę į savo vietas, – mano Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Beveik visos kalbos pastarosiomis savaitėmis virė apie mokytojus. Tačiau kovodami už savo tiesas jie mokyklose be pamokų paliko mokinius. Reitingų žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė atkreipia dėmesį, kad Jungtinėse Valstijose 38 valstijos yra uždraudusios streikuoti mokytojams. Tiek JAV, tiek Lietuvoje, turtingoms šeimoms yra prieinami korepetitoriai – jie gali padėti pasivyti praleistą kursą, o neišgalintys mokėti nedirbant mokytojams nukenčia daug labiau.
„Dvyliktokams, manau, pasekmės liūdnos. Dar yra liūdniau, kad „Facebook“ kai kurie pedagogai kalbėjo, kad o galbūt mes ne laiku streikuojame, gal streiką reiktų surengti valstybinių brandos egzaminų metu ir boikotuoti egzaminus. Tada, kai nors viena karta 12-okų neišlaikys valstybinių brandos egzaminų, niekur neįstos, tada politikai pamatys. Manau, mokytojai turėtų pagalvoti apie socialinę atsakomybę“, – dėsto J.Kučinskaitė.
Kalėdos – susitaikymo metas, tačiau skolos iki Naujųjų metų, panašu, liks negrąžintos. Ir šventinė ramybė – laikina: ar mokytojai netrukus vėl nepaliks klasių, neaišku.
