Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga antradienį išplatino kreipimąsi į dabartinius ir buvusius Seimo narius, kurioje pastariesiems siūlo iki pagerėsiant ekonominei situacijai „parodyti pilietiškumą ir gera valia atidėti išeitinių kompensacijų atsiėmimą“.
Kadenciją baigiantiems ir neperrinktiems 68 Seimo nariams numatyta apie 2 mln. litų išeitinių kompensacijų. Vieną kadenciją dirbę parlamentarai vidutiniškai gaus po 18 tūkst. litų. Kompensacijos atsisakė tik vienas buvusios kadencijos parlamentaras. Seimo narių padėjėjų išmokoms rezervuota dar beveik 3 mln. litų, pageidavimą gauti išeitinę kompensaciją pareiškė ir vienas pasitraukęs ministras.
Tuo metu naujai išrinktų parlamentarų mokytojai prašo laikinai stabdyti savo atlyginimų didinimą.
Lapkričio viduryje kadenciją baigęs Seimas paskutinėmis dienomis priėmė, o prezidentas pasirašė Seimo statuto ir atitinkamo įstatymo pataisas, kuriomis sumažintos išmokos už išlaidas parlamentiniam darbui, tačiau pakeltas atlyginimas.
Iki šiol Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei veiklai. Po pertvarkos Seimo nariai gaus apie 11 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai sieks 3,8 tūkst. litų.
Pedagogai siūlo šiomis seimūnų atlyginimams ir kompensacijoms skirtomis lėšomis gelbėti šalį nuo krizės – paversti vertybiniais popieriais ir paskolinti biudžeto deficitui mažinti.
„Tokiu būdu taps ne tik lengviau įveikti šalyje susidariusią krizę, bet, svarbiausia, pelnysite piliečių pasitikėjimą, nes nereikės skriausti skurdžiausiai besiverčiančių socialinių gyventojų grupių“, – savo poziciją aiškino pedagogai.
Švietimo darbuotojai piktinasi ne tik parlamentarų kompensacijomis ir algų kėlimu, bet ir ketinimais nedidinti jų pačių atlyginimų tiek, kiek buvo susitarta su ankstesne Vyriausybe.
Pirmadienį Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (AŠDPS) išplatino kreipimąsi į Vyriausybę bei švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, reikalaudama nedelsiant pradėti derybas dėl 2009 metų mokytojų darbo užmokesčio. AŠDPS pagrasino masiniais protestais, jei sprendimas dėl švietimo darbuotojų atlyginimų bus priimtas be derybų.
Pedagogai tvirtino nerimaujantys, kad gali būti nepaisoma valstybės įsipareigojimų jiems.
Ilgalaikėje pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programoje numatyta, kad nuo kitų metų sausio pedagogų atlyginimai augs 10 proc., dar 10 proc. – nuo rugsėjo. Tuo metu valdančiosios koalicijos pasirašytame krizės įveikimo plane numatyta, kad pedagogams kitais metais darbo užmokestis bus didinamas mažiau – vietoj šalies mokytojams kitąmet žadėtų 1,091 mlrd. litų, valdantieji krizės įveikimo plane numatė 861 mln. litų.
AŠDPS derybose žada siekti mokytojų atlyginimų didinimo nuo kitų metų ne mažiau kaip 22 proc., pradedant 10 proc. nuo sausio 1 dienos. Taip pat nepritariama Vyriausybės programoje numatytam bazinio dydžio, nuo kurio skaičiuojami mokytojų atlyginimai, mažinimui.
