„Norint pritraukti žmones, atlygis turi būti toks, kad mokytojai ne tik galėtų pragyventi, bet ir garbingai dirbti šį darbą“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo J.Petrauskienė.
Ministrė pabrėžė, kad mokytojo atlyginimo sistema yra komplikuota, jis priklauso nuo trijų dalykų: darbo krūvio, stažo ir nuo kvalifikacinės kategorijos, kurių yra keturios.
Pavyzdžiui, ŠMM skaičiavimais, 36 valandas per savaitę dirbantis, 15 metų stažą turintis mokytojas be kvalifikacinės kategorijos uždirba 825 eurus neatskaičius mokesčių.
18 valandų per savaitę tokį pat stažą turintis mokytojas be kvalifikacinės kategorijos uždirbs 412 eurų neatskaičius mokesčių.
„Tokia situacija, kalbant apie žmones, kurie ugdo mūsų vaikus ir kuriems mes keliame labai didelius lūkesčius“, – sakė ji.
Tačiau aukščiausios kvalifikacinės kategorijos mokytojas gali uždirbti per 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“, tai yra apie 760 eurų „į rankas“.
Anot J.Petrauskienės, Lietuvos mokytojai uždirba mažiausiai Baltijos šalyse. Beveik pusė švietimo sistemai skiriamų lėšų keliauja mokyklų tinklui išlaikyti.
Per metus iš biudžeto švietimui skiriama apie 1 mlrd. eurų, iš jų 463 mln. eurų sudaro savivaldybių mokyklų ir darželių išlaikymui skirtos lėšos. Valstybė skiria specialiąją dotaciją švietimui – mokinio krepšelį, kurio bendra suma siekia 577 mln. eurų. Iš jų didžioji dalis – 542 mln. eurų tenka atlyginimams.
Tačiau, anot ministrės, šis skaičius įspūdingai atrodo tik biudžeto suvestinėse. Trečdalis mokytojų, tai yra apie 10 tūkst. pedagogų, per mėnesį uždirba iki 420 eurų, o vidutinis atlyginimas siekia 520 eurų „į rankas“.
Ministrės teigimu, tai lemia mažas darbo krūvis, o beveik kas trečias mokytojas per savaitę dirba 18 valandų, yra savivaldybių, kuriose mokytojai dirba tik po 16 valandų.
Pilnu – 36 valandų, darbo krūviu Lietuvoje dirba vos 5 proc. mokytojų, tuo metu 18 valandų per savaitę dirba apie trečdalis pedagogų.
„Kadangi krūvis netolygus, taip ir yra, kad turime trečdalį mokytojų, kurie uždirba mažiau nei 500 eurų“, – pabrėžė ministrė.
ŠMM duomenimis, didžiausius atlyginimus gauna Jonavos ir Akmenės mokytojai, mažiausius – Pakruojo ir Lazdijų pedagogai. Daugiausiai Lietuvoje uždirba pradinių klasių, lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos mokytojai.
J.Petrauskienė pabrėžė, kad lyginant su kitomis šalimis, negalima sakyti, kad Lietuva išskirtinai menkai finansuoja švietimą. „Tai kur tie pinigėliai dingsta, kad jie nepasiekia mokytojų, nepasiekia mokinių? Pagal finansavimą, tenkantį vienam mokiniui, mokytojui, esame labai atsiliekanti šalis“, – teigė ji.
Prie etatinio apmokėjimo gali būti pereinama palaipsniui
Ministrė sakė, kad artimiausiu metu bus pristatytas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis ir naujas mokyklų finansavimo modelis.
Ministrė patvirtino anksčiau premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą mintį, kad etatinis apmokėjimas bus įvestas ne iškart, o etapais.
J.Petrauskienė sakė, kad papildomų lėšų etatinis apmokėjimas pareikalaus ir jų bus rasta, tačiau kiek – dar neaišku.
„Priklausomai nuo finansinių valstybės pajėgumų jį galima įvesti per vienerius, dvejus ar trejus metus. Dėl to ir turime susitarti, ir turime aptarti su profesinėmis sąjungomis kokios yra galimybės, kaip mes pasirengę įvesti etatinį apmokėjimą“, – teigė ji.
ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas sakė, kad po etatinio apmokėjimo įvedimo mokytojai galės nebijoti, kad sumažėjus darbo valandų, nukentės alga.
„Pavyzdžiui, jei viena valanda mažės mokytojo pamokų skaičius, tai nereikš, kad jis mažiau uždirbs tais metais. Dabar tai reiškia – sumažėjo 2 valandomis, tai 50 eurų mažiau ir gaus, taškas“, – teigė jis.
J.Petrauskienė sakė, kad prieš kiekvienus metus mokytojams dalijant krūvius, mokyklose tvyro labai didelė įtampa.
Profsąjungos neranda kuo džiaugtis
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas antradienį žurnalistams sakė, kad jam graudu klausyti, kad ministrė per metus laiko nesugebėjo įsigilinti į švietimo sistemą ir kaip ši funkcionuoja. Anot jo, negalima perskirstyti krūvio, nes skirtingi mokytojai moko skirtingų dalykų.
„Kaltinama, kad mokyklos šildomos, ką, ministrė siūlo nešildyti ir taip taupyti?“, – klausė jis.
A.Navickas sakė, kad jeigu ministerija teigia, kad mokyklų tinklą reikia tvarkyti, ji turi pati žinoti, kaip tai reikėtų padaryti.
„Nuo 2001 metų uždaryta 1 tūkstantis mokyklų, pasakykite, kur dingo tos lėšos. Jei teigia, kad bus uždaromos mokyklos, tegu pateikia, kaip tos likusios lėšos atiteks ugdymui (...) Tai rodo tik ministerijos apsimestinį susirūpinimą, mažais mokytojų atlyginimais, kurie, net ir turint maksimalų krūvį, yra katastrofiškai maži“, – piktinosi jis.
A.Navickas įsitikinęs, kad be papildomo finansavimo etatinis mokytojų apmokėjimas nieko gero neduos, o kalbos apie jo įgyvendinimą etapais yra bandymas mažinti mokytojų skaičių – neskiriant papildomų lėšų pakeisti apmokėjimo modelį.
S.Skvernelis nemato reikalo kišti pinigus į nereformuotą sistemą
Rugsėjo pabaigoje premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nereformavus švietimo sistemos kišti į ją pinigus nėra prasmės, nes Lietuva šiai sistemai skiria daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, tačiau mokytojai vis tiek tiesia ranką.
„Vadinasi, sistemoje kažkas yra negerai, tai tą „negerai“ pirma reikia ištaisyti ir mes tą padarydami ir finansuosime efektyvų modelį, kad tikrai jis būtų toks, kad mūsų mokytojai turėtų ir geras sąlygas, ir gerą atlyginimą, ir, tikiuosi, mokymosi rezultatus“, – Žinių radijui sakė S.Skvernelis.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalauja pakeisti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, antraip gali imtis streiko.
Profsąjungos reikalauja nuo sausio panaikinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją, įvesti etatinį darbo apmokėjimą ir sumažinti mokinių skaičių klasėse, pradėti kelti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius 15min yra pasakojęs, kad pedagogai apkraunami jiems nepriklausančiais darbais, už kuriuos šiems nėra atlyginama, tačiau dėl to skundžiasi vienetai.Anot jo, ŠMM ne vienus metus prašoma konkrečiai apibrėžti, ką turi daryti mokytojas, tačiau ankstesni ministrai šio darbo kratėsi. Esą todėl dabar kiekvienos mokyklos vadovas sprendimus priima pagal savo supratimą ir ugdymo įstaigoje susiklosčiusias tradicijas, nes vietos improvizacijai paliekama tikrai daug.
