Pakeitė darbo metodiką
Jau metus trunkanti pandemija pakoregavo mokytojų taikomą ugdymo metodiką. Apklausos rezultatai atskleidžia, kad 40 proc. pedagogų savo pamokose pasitelkia naujų mokymosi priemonių, dažniau jose naudoja informacines technologijas.
Apklausos rezultatai taip pat patvirtina, kad pedagogai skaitmeninio turinio naudą įžvelgia ne tik nuotolinio ugdymo metu. Įvertinę skaitmeninių mokymosi priemonių privalumus bei pagerinę informacinių technologijų įgūdžius, kas trečias mokytojas, dirbdamas kontaktiniu būdu, jas dažniau naudoja nei prieš pandemiją.
Vis labiau aktyvėjantį skaitmeninio turinio naudojimą pradinėse klasėse pastebi ir elektroninių ugdymo platformų kūrėjai.
„Šiais mokslo metais pradinukų, naudojančių skaitmeninę mokymosi priemonę „Eduka klasė“, skaičius padidėjo daugiau nei 50 proc. lyginant su 2018-2019 m. m. Didžiausias augimas matomas 2-4 klasėse“, – statistiką pristato Edgaras Jasalinis, UAB „Ateities pamoka“ direktorius.
Pokyčiai pastebimi ir „Ema“ aplinkoje. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, 40 proc. padidėjo lietuvių kalbos užduotis sprendžiančių moksleivių skaičius. O 3-4 klasių informatikos aplinkos naudojimas augo net 150 proc.
„Nors informatika nėra privaloma pamoka, jos populiarumą siečiau su nuotolinio mokslo diktuojamu informacinių technologijų populiarėjimu. Vis tik tėvai siekia palengvinti vaikams mokymosi procesą, tad kompiuterinio raštingumo žinių įgavimas tapo kaip niekada svarbus“, – paaiškina Jūratė Mikulevičiūtė, įmonės ugdymo turinio grupės vadovė.
Vardija skaitmeninio turinio privalumus
52,6 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų mano, kad skaitmeninis turinys – tai modernesnis mokymosi būdas, atitinkantis šiandienos ugdymo standartus. Beveik pusė pedagogų vertina šių mokymosi priemonių interaktyvumą, moksleivių įtraukimą, trečdalis jų atsakė, kad jos labiau patinka mažiesiems, juos labiau motyvuoja mokytis. O beveik 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad taip mokoma(si) efektyviau.
Skaitmeninio turinio naudą mokytojai įžvelgia ir vertindami individualius moksleivių poreikius.
„Jos labiau tinka mokiniams, turintiems bendravimo sunkumų. Taip pat tiems, kam susikaupti sunkiau pavykdavo, kai klasėje daug vaikų. Puiki išeitis, kai dėl ligos vaikui skiriamas namų mokymas“, – apklausos komentaruose vardija vienas pedagogas.
Nemaža dalis mokytojų patvirtina, kad skaitmeninis turinys palengvina ir jų darbą – beveik 31 proc. apklaustųjų atsakė, kad trumpiau užtrunka taisydami elektroninių pratybų užduotis.
Pasikeitė ir moksleiviai
Pasak E.Jasalinio, mokytojai pastebi, kad į mokyklas sugrįžo pasikeitę pradinukai. Jie mano, kad moksleiviai patobulino kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų įgūdžius (75 proc.), išmoko geriau prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos (64,5 proc.), sustiprino savarankiško mokymosi įgūdžius (beveik 59 proc.).
Kaip rodo apklausos rezultatai, beveik pusė pedagogų įsitikinę, kad moksleiviai įgavo daugiau savarankiškumo, kas trečias mokytojas atsakė, kad nuotolinis mokslas pradinukus išmokė laiko planavimo įgūdžių, sustiprino atsakingumo ir pareigingumo jausmą.
Vis tik ne visi apklausoje dalyvavę pedagogai įžvelgia tik teigiamus nuotolinio mokslo aspektus.
„Dalis vaikų atprato savarankiškai dirbti, laukdavo tėvų pagalbos, atsipalaidavo, todėl suprastėjo ir mokymosi rezultatai“, – dalijasi apklausoje dalyvavęs mokytojas. Kiti įvardija regos blogėjimo, judėjimo stokos, sumažėjusio bendravimo, socialinių įgūdžių praradimo kriterijus.
