„Lietuva ir Moldova susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis – tai Rusija, jos sukeltas karas Ukrainoje ir iš to išplaukiančios pasekmės. Su ministre aptarėme išmoktas pamokas ir pasirengimą įvairioms hibridinėms atakoms. Remiame Moldovą eurointegracijos kelyje ir esame pasiruošę pasidalinti sukaupta vidaus reikalų sistemos patirtimi ir gerąja praktika. Taip pat teigiamai atsakėme į Moldovos ministrės prašymą padėti suderinti Moldovos nacionalinę teisę su ES teisės reikalavimais“, – teigia ministrė A.Bilotaitė.
Rudenį Moldova susidūrė su keletu Rusijos sukeltų hibridinių atakų, siekiant pakeisti demokratinį šalies kursą. Keletą kartų visoje šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, taip pat fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai, netikri pranešimai apie bombas teismuose, mokyklose ir institucijose, organizuoti prorusiški protestai sostinėje, vykdomos kibernetinės atakos prieš valdžios institucijas ir atstovus. Pasak vidaus reikalų ministrės A.Revenco, visas saugumo užtikrinimas gula ant Vidaus reikalų ministerijos pečių.
-
A.Bilotaitė: iki metų pabaigos pasieniečiai matys vaizdą nuo visos sienos su Baltarusija
-
A.Bilotaitė: Lietuvoje beliko apie 250 neteisėtai per Baltarusiją atvykusių migrantų
-
Ministrai kviečiami paaiškinti dėl atšauktų karių iš pasienio
-
A.Anušauskas: sienos apsaugai skirtoje greitojo reagavimo grupėje budi iki 60 karių
„Moldovos saugumo užtikrinimas yra ir Ukrainos bei visos ES saugumo užtikrinimas. Turime bendrą priešą ir tik kartu galime apginti demokratines vertybes“, – teigia ministrė A.Revenco.
Susitikimo metu aptartas Ukrainos karo pabėgėlių priėmimas, pasiruošimas galimai antrajai bangai. Nuo karo Ukrainoje pradžios į kaimyninę Moldovą atvyko 645 tūkst. Ukrainos piliečių, šiuo metu Moldovos teritorijoje jų liko 81 tūkst., iš kurių pusė yra vaikai. Lietuva viena pirmųjų pasiūlė Moldovai perimti dalį naštos – pažadėjo apgyvendinti iki 2 tūkst. Ukrainos piliečių. Į Lietuvą iki šiol perkelti 249 ukrainiečiai.
Lietuva priėmė 72 tūkst. žmonių iš Ukrainos, iš kurių daugiau kaip 25 tūkst. yra nepilnamečiai. Lietuva yra ketvirta Europos Sąjungoje po Čekijos, Estijos ir Lenkijos – ukrainiečiai sudaro apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų. Apie 20 000 ukrainiečių rado darbą Lietuvoje ir yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Remiantis statistika, apie 50 procentų tų, kurie gali dirbti, yra įdarbinti. Šiuo metu ruošiamasi prireikus priimti dar 20–30 tūkst. žmonių iš Ukrainos.
„Tik kartu, glaudžiai bendradarbiaudami, galime įveikti kančias ir iššūkius, kuriuos Rusija kelia ne tik Ukrainos tautai, bet ir jos kaimynams bei visam pasauliui. Mūsų šalys, nepaisant ribotų išteklių, parodė, kad jos gali svariai prisidėti teikiant pagalbą Ukrainai ir priimant ukrainiečius. Besitęsianti Rusijos agresija ir šaltas metų laikas kelia naujų iššūkių Ukrainai ir jos žmonėms. Ruošiamės antrai ukrainiečių bangai, taip pat esame pasirengę padėti Moldovai, kuriai tenka dorotis su beprecedenčiais karo pabėgėlių srautais“, – teigia ministrė A.Bilotaitė.
Ministrė A.Bilotaitė pristatė neteisėtos migracijos situaciją pasienyje su Baltarusija, taip pat per metus maksimaliai sustiprintą valstybės sienos apsaugą. 502 km pasienio su Baltarusija ruože įrengtas fizinis barjeras, iki metų pabaigos automatizuota sienos stebėjimo sistema bus įrengta 640 km ruože ir ja bus stebima 94 proc. valstybės sienos su Baltarusija. Šiuo metu akylai stebima ir visa daugiau kaip 119 kilometrų ilgio jūros siena, taip pat visas sienos su Rusija ruožas – beveik 275 km be jūrinės dalies.
Rytoj Moldovos delegacija lankysis Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kur susipažins su sienos apsaugos sistema, ir Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, kur domėsis vykdoma policijos reforma.
